Birželio pradžioje vyravo vėsūs, vėjuoti ir lietingi orai. Vidutinė oro temperatūra siekė vos 11–13 °C. Per savaitę iškritę gausūs krituliai dirvas išlaiko šlapias, dažnu atveju – dirvos paviršiuje telkšo vandens telkiniai. Vis tik, orų prognozės optimistiškos – prognozuojama, kad kritulių smarkiai sumažės, o temperatūros stulpeliai kils aukščiau 20 °C. Šiuo metu ne tik žieminių, bet ir vasarojaus pasėliuose situacija yra labai sudėtinga. Dėl esamo didelio drėgmės kiekio bei kasdieninių liūčių negalima įvažiuoti į laukus ir atlikti svarbiausių augalų apsaugos ir tręšimo per lapus darbų. Taip pat sunkiose žemėse ar žemumose dėl per gausios drėgmės augalų šaknims pradeda trūkti oro, augalų lapai gelsta, ruduoja. Svarbu nesupainioti šių simptomų su plintančių ligų požymiais.
Žieminių kviečių būklė
Žieminių kviečių pasėliai išsivystę labai skirtingai: nuo BBCH 39 (vėliavinis lapas visiškai išsiskleidęs) iki BBCH 45 (vamzdelėjimo vidurys). Pasėliuose, kuriuose plinta kviečių dryžligė (randama 4–100 proc. pažeistų augalų), pažeistas pirmas ir antras augalo lapas (intensyvumas 0,01–1,32), lapų septoriozės (randama 4–76 proc. pažeistų augalų) pažeistas antras ir trečias lapas (intensyvumas 0,03–0,97), o apatiniame lapų jarde ir ant stiebų randama miltligės – 4–24 proc. pažeistų augalų.
Dirvožemyje drėgmės daug, o prognozuojama šiluma tik dar labiau paskatins lapų ligų plitimą ir intensyvumą. Todėl esant palankioms oro sąlygoms nebeturėtų kilti dvejonių dėl fungicido naudojimo svarbos. Iš pirmo žvilgsnio sveiki pasėliai gali staigiai pagelsti. Rekomenduojama laukti varpos išlindimo ir tuomet naudoti fungicidus.
Vasarinių kviečių ir miežių būklė
Vienuose pasėliuose vasariniai javai tik krūmijasi (BBCH 21), o kituose – augina stiebo bamblius (BBCH 31). Vasarojuje kolonijomis plinta ieviniai amarai, javinių lapinių pjūklelių ir lemų lervos.
Javinio lapinio pjūklelio lerva
Ievinių amarų kolonija
Lemų lerva
Vasarinių miežių pasėliuose plinta tinkliškoji dryžligė. Randama 12–72 proc. pažeistų augalų, intensyvumas siekia 0,09–6,80 procento.
Vasarinių kviečių pasėliuose plinta dryžligė. Randama 4–88 proc. pažeistų augalų, intensyvumas 0,01–1,64 proc. Kviečių atsėliavimas skatina dryžligės plitimą, todėl turi būti laikomasi sėjomainos. Ražienas reikėtų gerai užarti, kad dirvos paviršiuje neliktų augalų liekanų. Rekomenduojama sėti neužkrėstą sėklą. Liga gali išplisti pasėlyje nuo daigų tarpsnio iki žydėjimo. Fungicidais purškiama pasirodžius ligos simptomams. Ypač palankiomis ligai plisti sąlygomis dryžligę gali būti labai sunku kontroliuoti dėl trumpo inkubacinio periodo. Jeigu dryžligė plinta kartu su kitomis lapų ligomis, tai augalų apsaugos produktus reikėtų naudoti nuo viso ligų komplekso.
Laukuose plintant ligoms, fungicidus reikia rinktis tokius, kurie turi ne tik apsauginį poveikį, kada ligos plitimas tik pristabdomas, bet ir gydomąjį poveikį. Patartina registruotos fungicido normos nemažinti, į tirpalą įmaišyti insekticido.
Šiuo metu prisijungę prie IKMIS sistemos galite stebėti kas valandą atsinaujinančių žemės ūkio, sodo, daržo augalų ligų ir kenkėjų plitimo rizikos prognozavimo modulių informaciją iš 57 agrometeorologinių stočių. Taip pat vykdomi dinaminiai pasėlių stebėjimai ūkininkų laukuose, tad sistemoje rasite rekomendacijų, naudingų žieminių kviečių, sėjamųjų žirnių, bulvių, vasarinių kviečių ir miežių pasėliuose.
Duomenys iš Kauno r. internetinės agrometeorologinės stoties atvaizduoti grafiškai pagal ligos ar kenkėjo plitimo prognozavimo rizika, kuri yra išreikšta procentais.
O kokios augalų ligų ir kenkėjų plitimo sąlygos Jūsų rajono pasėliuose? Galite pasidomėti www.ikmis.lt. Ir nepamirškite, kad visuomet galite tiesiogiai konsultuotis su nepriklausomais LŽŪKT augalininkystės konsultantais.
Informaciją rengė Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos vyr. augalininkystės specialistė Giedrė Masliukovienė ir konsultantų komanda pagal Geros augalų apsaugos praktikos taisykles