• Temos
• Augalininkystė

IKMIS – palydoviniai duomenys įveiklinami žemdirbių naudai

Erika Mankutė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Rinkodaros skyriaus vadovė

2019-05-24

© LŽŪKT nuotr.

Jau kelerius metus nemažai žemdirbių, planuodami ir atlikdami kasdienius augalininkystės ūkio darbus, dienos neįsivaizduoja be prisijungimo prie www.ikmis.lt. Šioje Integruotoje augalų apsaugos informavimo, konsultavimo ir mokymų informacinėje sistemoje jie randa nuolat atnaujinamą informaciją apie pasėlių (žieminių rapsų, žieminių ir vasarinių kviečių, vasarinių miežių, bulvių ir sėjamųjų žirnių) situaciją savo rajone ir visoje Lietuvoje, ne tik sužino, kokios ligos ar kenkėjai plinta, gali naudotis elektroniniais augalų ligų, kenkėjų, piktžolių ir Lietuvoje registruotų augalų apsaugos produktų katalogais, bet ir randa augalų apsaugos priemonių naudojimo rekomendacijų bei inovatyvių pasiūlymų, padedančių laiku priimti tinkamiausius sprendimus.

IKMIS esančia informacija nemokamai gali naudotis kiekvienas – tereikia interneto ir per kelias sekundes užsiregistruoti sistemoje. Prisijungę prie sistemos, lankytojai operatyviai informuojami apie kenksmingųjų organizmų plitimą įvairių žemės ūkio augalų pasėliuose visuose Lietuvos rajonuose (vaizdo reportažus iš skirtingų šalies rajonų žiūrėkite portale www.agroakademija.lt).

Kas savaitę pagal mokslininkų parengtą metodiką informaciją į sistemą suveda LŽŪKT rajonų biurų augalininkystės konsultantai, stebintys pasėlius augalų vegetacijos metu.

„Ši sistema išskirtinė ir inovatyvi, nes kenksmingųjų organizmų plitimo prognozės susietos su meteorologiniais duomenimis bei su tam tikrais kompiuteriniais matematinių skaičiavimų moduliais. Šiam tikslui įsigytos ir visoje Lietuvoje pastatytos meteorologinės stotelės, fiksuojančios ir į sistemą IKMIS teikiančios pagrindinių žemės ūkio augalų ligų ir kenkėjų pasireiškimo bei plitimo prognozę“, – pasakoja dr. Edvardas Makelis, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) direktorius.

Informacinėje sistemoje taip pat skelbiami augalų apsaugos produktų, ligų, kenkėjų ir piktžolių katalogai, padedantys sistemos naudotojams greičiau atpažinti ligą ar kenkėją ir tikslingiau pasirinkti juos naikinančius Lietuvoje registruotus augalų apsaugos produktus. Jei ūkininkui neužtenka žinių ligai ar kenkėjui nustatyti pagal katalogą, jis gali interaktyviai konsultuotis su LŽŪKT specialistais ir rajonų biurų konsultantais dėl integruotos augalų apsaugos metodų taikymo, pvz., nusiųsdamas ligos užpultų augalų ar kenkėjų nuotraukas konsultantui. Taip ne tik operatyviai parenkama ir panaudojama tinkamiausia apsauga, bet ir sutaupoma žemdirbio laiko bei lėšų, tikslingiau ir racionaliau naudojami augalų apsaugos produktai, atitinkamai, mažiau alinama gamta.

Žemdirbių patogumui – naujos IKMIO funkcijos

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, bendradarbiaudama su palydovinių vaizdų teikėja Vokietijos įmone „Geocledian“, viena pirmųjų šalyje suteikė galimybę visiems IKMIS vartotojams susipažinti su kosminių, dirbtinių žemės palydovų – Copernicus Sentinel-2 ir U.S. Geological Service Landsat-8– fiksuojamais duomenimis, pritaikytais žemės ūkio augalų nuotoliniam vertinimui.

Nuo šiol sistemoje IKMIS įdiegta papildoma funkcija – „Erdviniai pasėlių stebėjimų duomenys“. Vartotojai galės susipažinti su žemės palydovų teikiamų vaizdų / duomenų panaudojimo galimybėmis stebėdami pasėlius nuotoliniu būdu, identifikuodami NDVI (augmenijos vegetacijos augimo skirtumą) rodiklį. Šis rodiklis parodo augalo apsirūpinimą azotu ir chlorofilo koncentraciją, augalo gyvybingumą (-1–0 rodiklis rodo, kad augalas negyvas arba paviršius be augmenijos, 0,66–1 – augalas labai gyvybingas). Duomenys pateikiami iš žieminių kviečių ir žieminių rapsų pasėlių, kuriuos stebi LŽŪKT konsultantai. Ūkininkas, turėdamas šią informaciją, galės priimti efektyvesnius sprendimus dėl pasėlių priežiūros ir planuoti būsimą derlių.

IKMIS nuolatos tobulinama, diegiamos papildomos funkcijos. Šį sezoną daugiau informacijos gaus apsidraudusieji pasėlius. Sistemoje jie ras standartizuoto kritulių indekso (SPI) – pagrindinio įrankio Europoje meteorologinei sausrai identifikuoti – reikšmes, taikomas apdraudusiems žemės ūkio pasėlius nuo stichinės sausros ir ilgalaikio lietaus. Dabar žemdirbiai sistemoje pirmieji sužino, ar jų rajonas bei savivaldybė patenka į stichinės sausros zoną. Turėdami šią informaciją, jie gali nedelsdami kreiptis į draudimo bendrovę ir tartis dėl tolesnių veiksmų.

Ateityje – daugiau paslaugų su dronais

LŽŪKT Kėdainių r. augalininkystės konsultanto stebimo žieminių kviečių lauko NDVI pokytis nuo 2019 m. pradžios. Iš palydovų fiksuojamų duomenų sugeneruoto vaizdo aiškiai galime matyti problemines lauko vietas. Nustačius problemos priežastis, imtis technologinių priemonių ateityje.

LŽŪKT įsigijo bepiločius orlaivius su specialiomis kameromis ir programine įranga, kuria galima nustatyti augalų būklę konkrečiose lauko vietose. Vienas bepilotis orlaivis (kvadkopteris dronas) turi aukštos rezoliucijos RGB ir multispektrinę NDRE kameras. Jos skirtos nustatyti augalų būklę vėlesnėse augalo stadijose arba storesniuose lapuose. Kitame bepiločiame orlaivyje įtaisyta fiksuoto sparno SenseFly eBee SQ su Parrot Sequoia multispektrinė kamera. Su šiuo dronu dabar ir yra stebimi laukai.

Multispektrinė kamera suteikia galimybę vienu skrydžiu užfiksuoti keleto spektrų vaizdus. Kamera fiksuoja keturis spektrus: mėlyną, žalią, raudoną (artimą infraraudonajam) bei RGB vaizdus. Per skrydį padaroma labai daug visų spektrų ir RGB nuotraukų su persidengimais. Kiekviena iš nuotraukų įgauna konkrečios vietos koordinates. Vėliau programine įranga vaizdai jungiami, o duomenis apdorojus, gaunami ortofoto ir NDVI indekso spalviniai žemėlapiai.

Nustatyti, kuriose lauko vietose ir kokia yra augalų būklė – nesudėtinga, tačiau padaryti išvadas ir nustatyti, kodėl vietomis augalai negyvybingi, reikalingos analizės, nes NDVI indeksui įtaką gali daryti įvairūs veiksniai, tokie kaip prieinamų augalams maistinių medžiagų kiekis, drėgmė, temperatūra, kenkėjų ar ligų poveikis. Todėl itin svarbu išsitirti dirvožemį, stebėti ligų ir kenkėjų plitimą, fiksuoti, kada trąšos naudojamos ir kada jos augalams prieinamos, pvz.: įvertinus šiuos parametrus ir laiką, kada buvo naudotos azotinės trąšos, galima spręsti, ar augalas įsisavino gautą azotą, ar jo trūksta, o pagal turimą informaciją paruošti kintamos normos tręšimo planą.

Kviečiame jungtis prie sistemos IKMIS!