Liepos 17 d., trečiadienis | 24

IKMIS: informacija iš laukų

LŽŪKT informacija
2023-06-15

© LŽŪKT nuotr.

Karštos ir sausos dienos toliau alina pasėlius ir miškus visoje šalyje dėl drėgmės stygiaus situacija vis prastėja. Vakariniuose rajonuose stichinė sausra jau paskelbta, vakarinėje ir šiaurinėje šalies pusėje pavojinga sausra, pietinėje ir rytinėje šalies pusėje kol kas sausra nefiksuojama, nors, žinoma, drėgmės deficitas taip pat didelis. Detalų žemėlapį galite peržiūrėti www.ikmis.lt, prie stichinių meteorologinių reiškinių skilties.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Kadangi sausra greitina augalų vystymąsi, šią savaitę žieminiai kviečiai perėjo į žydėjimo fazę (BBCH 6169). Augalai taip užprogramuoti – turi palikti palikuonių net ir sunkiomis augimo sąlygomis. Šiuo metu pasėliuose ligoms taip pat nepalankus metas plisti. Nors įvairių mažyčių gelsvų taškelių ant lapų yra, tačiau tai arba fiziologinės dėmės, arba ligų pradai, kurie taip ir nesivysto laukdami geresnių sąlygų. Tik atsėliuotuose pasėliuose randama išplitusios kviečių dryžligės. Galima pastebėti kitą blogybę – susisukusius augalų lapelius. Lapai dėl sausros prarado turgoro slėgį, t. y. stingant vandens, turgoras mažėja, ląstelės praranda stangrumą, todėl augalas vysta. Norint palengvinti augalams drėgmės trūkumą, galima pasėliuose panaudoti kalio trąšų. Kalis reikalingas dėl sausros, dėl geresnės vandens apykaitos augale.

Kviečiai žydi apie 48–72 val. Javų žydėjimo metu išplinta pati žalingiausia liga varpų fuzariozė. Šiai ligai išplisti pagrindinė sąlyga yra lietus javų žydėjimo metu. Sausra pristabdo šios ligos plitimą!

Javiniams ir ieviniams amarams sausra ypač tinkama ir net spartina jų dauginimąsi. Todėl varpoms išplaukiojus svarbu stebėti javų varpas, ar javiniai amarai iš stiebo apačios (kur dabar slepiasi nuo kaitros) nepersikels į varpas.Maitindamiesi varpose ant besiformuojančių grūdų, gadina jų kokybę ir apkrečia virusinėmis ligomis.

Nuo javinių amarų purškiama nuo plaukėjimo tarpsnio iki pieninės brandos vidurio. Norint laiku panaudoti insekticidus nuo amarų, reikia nuolat stebėti žieminių ir vasarinių javų pasėlius ir purkšti amarams pasiekus žalingumo ribą. Šių kenkėjų žalingumo riba laikoma, kai javams išplaukėjus amarų apniktų stiebų randama 20–30 %, apsikrėtusio stiebo varpoje – vidutiniškai po 2–3 amarus. Nuo javinių amarų dažniausiai užtenka vieno purškimo kontaktiniais insekticidais. Jei plinta tik amarai, naudoti tik nuo amarų veiksmingus insekticidus. Kenkėjų kontrolei registruota veiklioji medžiaga flonikamidas (produktai Teppeki, Afinto). Šis produktas neturi žymos „Pavojingas bitėms“, tai yra, prieš purškiant javus, nereikia registruoti PPIS.

Amarų kiekį pasėliuose žymiai sumažinti gali naudingieji vabzdžiai – entomofagai, mintantys amarais, ir parazitiniai plėviasparniai, dedantys kiaušinėlius į amaro kūną ir ten pereinantys visą vystymosi ciklą.

Užsienio literatūroje nurodoma, kad dėl vieno amaro prarandama apie 5 mg derliaus, tai reiškia, kad, esant tik vienam amarui ant stiebo, prarandama 20 kg/ha derliaus. Šie nuostoliai ypač mažina tūkstančio grūdų masę (nuotrauka iš Šakių r.)

Amaro mumija, kuriame apsigyveno gerasis vabzdys (nuotrauka iš Kaišiadorių r.)

O kokios augalų ligų ir kenkėjų plitimo sąlygos Jūsų rajono pasėliuose? Galite pasidomėti www.ikmis.lt. Ir nepamirškite, kad visuomet galite tiesiogiai konsultuotis su nepriklausomais LŽŪKT augalininkystės konsultantais.

Informaciją rengė Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos vyr. augalininkystės specialistė Giedrė Masliukovienė ir konsultantų komanda pagal IKOK gaires