Gegužės 15 d., ketvirtadienis | 25
IKMIS: informacija iš laukų 2025-05-15
LŽŪKT informacija
2025-05-15
Gegužės I dešimtadienis baigėsi, o šalti orai vis nepalieka Lietuvos. Dalis ūkininkų, pritrūkę kantrybės, bandė gaudyti šiltesnius momentus dienoje ir nupurkšti pasėlius augalų apsaugos produktais, kiti – kantriai laukia ir nerizikuoja. Na, o mišrūs ūkiai intensyviai iš pievų ruošia pašarus galvijams.
Žieminių kviečių būklė
Dinaminių stebėjimų duomenimis, antrą savaitę iš eilės vyraujantis žieminių kviečių išsivystymo tarpsnis BBCH 32: apčiuopiamas antro stiebo bamblys. Pietų ir Vidurio Lietuvoje yra pasėlių, kurie jau parodė ir paskutinį, bet dar susuktą lapą (BBCH 37).
Kai kuriuose pasėliuose žieminių kviečių lapai įgavo violetinį atspalvį. Tai žemų temperatūrų reiškinys, dėl kurio augalai negali pasisavinti fosforo. Tačiau ši spalva taip pat saugo augalą nuo šalčio.
Bet viena bėda juk nevaikšto. Kaip rodo Lietuvos žemės ūkio ir konsultavimo tarnybos meteorologinių stočių duomenys, dirvožemyje drastiškai mažėja drėgmės. Žieminiai kviečiai akivaizdžiai rodo šilumos ir drėgmės trūkumą. Kai tokios oro sąlygos, augalai stresuoja, fungicidus naudoti nerekomenduojama.
Artėja svarbiausias purškimas, skirtas apsaugoti vėliavinį lapą. Jeigu paskutiniam lapui pasirodžius vyraus lietingi ir be šalnų orai, svarbu panaudoti fungicidą, nes vėliau lapų ligas bus sunku sukontroliuoti.
Atkreipkite dėmesį, kad sezono metu būtų naudojami produktai, turintys skirtingas veikliąsias medžiagas. Nepamirškite, kad tiek profesionalūs, tiek neprofesionalūs naudotojai privalo laikytis etiketėse nurodytų reikalavimų. Ypač svarbu neviršyti nustatytų augalų apsaugos produktų normų, apdoroti augalus tik tinkamu augimo tarpsniu, laikytis nustatyto apdorojimų skaičiaus bei laikotarpio nuo paskutinio purškimo iki derliaus nuėmimo, laikytis nurodytų apsaugos zonų iki paviršinio vandens telkinių ir melioracijos griovių, ne žemės ūkio paskirties žemės ir kitų teritorijų; atkreipti dėmesį į etiketėse nurodytą vėjo greitį. Įprastai leidžiama purkšti, kai vėjo greitis yra iki 3 m/s. Taip pat rekomenduojama, kad jo kryptis būtų į priešingą pusę nuo gyvenamųjų teritorijų, sodybų, gretimų laukų ir pan., vengti purškimo esant aukštesnei temperatūrai nei +25 °C.
Reikėtų stebėti orų prognozes ir pasidomėti informacija, skelbiama Integruotos augalų apsaugos informavimo, konsultavimo ir mokymų sistemoje IKMIS (www.ikmis.lt).
Nuotraukose (iš kairės): miltligė 'LG Keramik' veislėje; kritulių trūkumas, Prienų r. ir sparnuoti ieviniai amarai jau pasirodė pasėliuose.
Sausra augalų vegetacijos laikotarpiu, 2025-05-13
Remiantis Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos meteorologijos stočių ir Lietuvos žemės ūkio ir konsultavimo tarnybai priklausančių stočių duomenimis, stichinė sausra augalų vegetacijos laikotarpiu jau yra fiksuojama kai kuriose Šakių r. sav. seniūnijose, o dalyje Alytaus r. sav. seniūnijų – pavojinga sausra.
Žieminių rapsų būklė
Rapsai žydi (BBCH 65). Bet ne visi ūkiai šiemet gali pasidžiaugti sodriais geltonais laukais. Kai kuriuose stebimuose pasėliuose padarytos technologinės klaidos, kai kurių laukų nepagailėjo šalnų bangos bei su kenkėjais kovota kaip su vėjo malūnais. Todėl svarbu įsivertinti pasėlį dėl tikslingo fungicido panaudojimo nuo baltojo (sklerotinio) puvinio.
O ūkiams, kurių rapsų laukai džiugina, primename, kad sklerotinio puvinio infekcija ypač pavojinga, kai sutampa trys pagrindiniai faktoriai: grybo askosporų išbarstymo periodas, rapsų žydėjimo periodas (pradėję kristi žiedlapiai) ir didelė santykinė oro drėgmė.
Fungicido panaudojimas tuo pačiu rapsus apsaugos nuo ligų infekcijos patekimo per įplyšusius stiebų audinius, kurių įplyšimai išryškėjo po buvusių šalnų.
Taip pat ant besiformuojančių ankštarų jau blaškosi ankštariniai paslėptastraubliai. Jie ieško jaunučių ankštarų, į kurias dės kiaušinėlius. Iš jų vėliau išsiris lervos, kurios maitinsis besiformuojančiomis sėklomis. Jų žala nėra labai reikšminga, tačiau jų padarytomis angelėmis pasinaudoja kitas kenkėjas – gumbauodis. Jo lervos sunaikina visas sėklas, esančias ankštaroje.
Ankštariniai paslėptastraubliai sėkmingai išplinta nesilaikant sėjomainos, sėjant bastutinius augalus greta pernykščių plotų, taip pat vyraujant šiltiems, sausiems orams.
Jau laukuose rasta augalų, pažeistų rapsų žiedų pažaliavimo. 2019 m. pirmą kartą fiksuoti augalai apsikrėtę fitoplazmomis, o jau pernai žieminių rapsų tiriamuose pasėliuose buvo fiksuota net 30 proc. pasėlių, kuriuose rasti augalai su pažaliavusiais žiedų vainiklapiais, iš žiedų išaugusiais kišenės formos išsipūtusiais ankšties pavidalo dariniais. Šį žiedų pažaliavimą sukėlė fitoplazmų pernešėjos, tai yra cikadėlės (Macrosteles quadrilinetus), kurios gyvuoja esant šiltam orui. Rapsų lauke buvo aptikti pažeisti pavieniai tokie augalai. Kenkėjai, maitindamiesi ant pažeistų augalų šeimininkų, užsikrečia ir po 2 ar 3 savaičių jau gali pernešti ligą ant kitų augalų. Šie kenkėjai rapsams nėra ekonomiškai žalingi, tačiau žalingi kaip ligos pernešėjai. Patekęs į augalą, ligos sukėlėjas greitai dauginasi, o simptomai išryškėja po 2 ar 3 savaičių. Rapsai vietoje žiedų suformuoja žalias, į lapus panašias struktūras, žiedai ir ankštaros neišsivysto. Šios ligos šeimininkai (be rapsų) gali būti žieminiai ir vasariniai kviečiai, avižos, miežiai, rugiai, bulvės, pupos, pomidorai, salotos, morkos, taip pat daugelis piktžolių. Prevencija: naikinti vabzdžius – ligos pernešėjus.
2024 m. duomenimis, tiriamuose žieminių rapsų pasėliuose užfiksuota 30 proc. pasėlių, kuriuose rasta augalų, pažeistų rapsų žiedų pažaliavimo
Pasėliuose – pažaliavę rapsų žiedai.
Stiebinis paslėptastraublis šeimininkauja stiebe. Iš išorės gražu, o viduje – puota.
O kokia situacija Jūsų rajono pasėliuose? Galite plačiau sužinoti www.ikmis.lt
Informaciją rengė Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos vyr. augalininkystės specialistė Giedrė Masliukovienė ir konsultantų komanda pagal IKOK gaires.
