Birželio 26 d., sekmadienis | 22

IKMIS: informacija iš laukų 2022-06-16

LŽŪKT informacija
2022-06-16

Praėjusią savaitę liūtys su ledukų kruša apsilankė kai kuriuose šalies laukuose išdaužydama augalus. Nuostoliai milžiniški. Ūkininkų nuotaikos liūdnos matant, ką gamta per kelias minutes padarė su išpuoselėtais augalais. Žemė nebesugeba sugerti tokio vandens kiekio.

Vagose, technologinėse vėžėse stovi vanduo, o galulaukėse telkšo vandens tvenkiniai. Net keliuose rajonuose buvo fiksuotas stichinis reiškinys – ilgas lietingas laikotarpis. Kuriuose rajonuose pasiektas stichinio reiškinio rodiklis, galite pamatyti prisijungę prie IKMIS sistemos.

BIOMAS GROW straipsnio viduje

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenys

Ką šiuo metu randa konsultantai ūkininkų laukuose? Apibendrinant galima sakyti, kad vasarinių kviečių ir miežių pasėliuose viešpatauja dryžligės (kvietukuose – kviečių, miežiuose – tinkliškoji) ir lemai. Taip pat bujoja piktžolės, o kai kuriuose pasėliuose augalų lapai rodo ryškų mikroelementų trūkumą.

O dabar viskas iš eilės:

Vasarinių kviečių būklė

Pagal BBCH skalę vasariniai kviečiai yra nuo bamblėjimo pradžios iki visiškai išsiskleidusio paskutiniojo lapo. Pasėliuose randama 12–100 proc. dryžligės pažeistų augalų, ligos intensyvumas šoktelėjo iki 0,08–3,20 proc., kai praeita savaitę buvo 0,01–1,64 proc. Su kviečių dryžlige geriausiai „tvarkosi“ produktai, sudėtyje turintys veikliosios medžiagos protiokonazolo.

Miltligės randama ant trečiojo lapo, 8–92 proc. pažeistų augalų, intensyvumas nėra didelis, siekia 0,04–0,55 proc. Vyraujant lietingiems orams, vešlius ir atsėliuotus pasėlius apsaugoti nuo miltligės reikėtų renkantis produktus, sudėtyje turinčių prokvinazido, spiroksamino, metrafenono veikliųjų medžiagų.

Ievinių amarų užfiksuota tik 2 pasėliuose, o lemų lervos išplitusios 28 proc. tikrintų pasėlių.

Lemų žalingumo riba nėra nustatyta, bet kasmet jie reiškiasi gana gausiai. Lervos brūkšniais graužia javų lapus, nepažeisdamos apatinio epidermio. Pažeisti lapai darosi permatomi ir nuvysta. Pažeisti augalai gali nesuformuoti varpų. Per metus išsivysto viena lemų generacija. Lenkijoje lemai priskiriami prie vienu iš žalingiausių kenkėjų.

Kitos problemos, esančios vasarinių kviečių laukuose, – augalų lapai rodo ryškų magnio bei sieros trūkumą. Rekomendacija – nupurkšti pasėlį magnio sulfato tirpalu (magnio sulfato norma iki 10 kg/ha), kartu galima pridėti karbamido (apie 10 kg/ha).

Magnio (1 nuotrauka) bei sieros (2 nuotrauka) trūkumas vasariniuose kviečiuose (Alytaus r.)

Vasarinių miežių būklė

Vieni miežiai augina pirmąjį stiebo bamblį, o kituose laukuose jau matyti pirmieji akuotai pagal BBCH skalę. Tai būtų 31–49 tarpsnis. Pasėliuose randama 8–100 proc. tinkliškosios dryžligės pažeistų augalų, ligos intensyvumas – 0,04–7,65 proc. Iš viso pažeista 68 proc. tikrintų pasėlių. Bamblėjimo tarpsniu augalas laikomas pažeistu, jei nors ant vieno lapo iš trijų viršutinių aptinkama tinkliškosios dryžligės požymių. SDHI mišiniai su triazolais ir strobilurinais naudojami nuo dryžligių. Dažniausiai pakanka vienkartinio purškimo vamzdelėjimo–plaukėjimo metu.

Vasariniams miežiams sparčiai augant ant lapų gali atsirasti ir fiziologinių dėmių, nebūtinai tai bus ligos pradžia. Fiziologinės dėmės dažniausiai atsiranda augalams patyrus kokį nors stresą. Manoma, kad tai neturi įtakos derliui. Stresoriai gali būti labai įvairūs: abiotiniai veiksniai, tokie kaip maistinių medžiagų trūkumas ar nepalankios oro sąlygos. Pirmiausia ir labiausiai pažeidžiami seni lapai. Dėmės dažniausiai susidaro nuo stiebo pailgėjimo iki vėliavinio lapo atsiradimo. Miežių veislės skiriasi jautrumu dėmėms formuotis ir susiformavusio dėmėtumo tipu. Gerai apžiūrėkite lapus ir reikiamai juos įvertinkite.

Žieminių kviečių būklė

Žieminių kviečių žiedynai (varpos) jau plaukėja, tad pats laikas pagalvoti apie varpos apsaugą nuo žalingiausios ligos – varpų fuzariozės. Varpų fazariozė dažniausiai pažeisdavo vasarinių kviečių grūdus Fusarium spp. genties grybais, nes jų žydėjimo metu vyraudavo lietingi orai. Bet šiemet ir žieminių kviečių žydėjimo metu vyraujantis orai labai palankūs ligai plisti. Šiai ligai reikia, kad žydėjimo metu 48–72 valandas pasėliuose laikytųsi drėgmė, o oro temperatūra tuo metu būtų apie 22–27 °C.

Naudojant fungicidus nuo varpų fuzariozės, labai svarbu jais nupurkšti užsikrėtimo šia liga metu, t. y. javams žydint. Jeigu keliomis dienomis paankstinsite ar suvėlinsite purškimą, tuomet labai sumažės naudotų fungicidų efektyvumas. Nuo varpų fuzariozės turi būti naudojami tik tie fungicidai, kurių sudėtyje yra veiksmingos nuo šios ligos veikliosios medžiagos: protiokonazolas, tebukonazolas. Pasirenkant fungicidus, visada reikia įvertinti, kiek jie veiksmingi ir nuo kitų tuo metu plintančių ligų.

PRIMENAME, kad kai kurių augalų apsaugos produktų registracija bus panaikinta:

  • Lontrel 600 SL parduoti turimus kiekius galima iki 2022 m. gegužės 25 d., naudoti – iki 2023 m. gegužės 25 d.
  • Steward, Avaunt, Sindoxa parduoti turimus kiekius leidžiama iki 2022 birželio 30 d., o naudoti – iki 2022 rugsėjo 19 d.
  • Mirador Xtra, Zakeo Xtra, Friend, Azocip, Maxim Star 025 FS, Comrade galima naudoti turimus kiekius iki 2022 m. lapkričio 30 d.
  • Kinto, Ampera, Mirage, Kantik galima parduoti iki 2022 m. birželio 30 d., naudoti – iki 2023 m. birželio 30 d.

Informaciją rengė Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos vyr. augalininkystės specialistė Giedrė Masliukovienė ir konsultantų komanda pagal VATŽŪM, LHMT informaciją

Dėl Jums reikalingos informacijos ir paslaugų kreipkitės į LŽŪKT rajonų biurų konsultantus.