IKMIS: informacija iš laukų 2022-06-01

LŽŪKT informacija

2022-06-01

^© LŽŪKT nuotr.

Gegužės mėnuo kritulių padavė sočiai. Per paskutinę pavasario savaitę jų iškrito 50–80 mm. Vėsesnis ir su gausiais krituliais nei įprasta pavasaris augalams leido įsikrūmyti, tvirtai įsišaknyti. Augalų šaknims paimti maisto medžiagas ypač palankios sąlygos, bet lietūs trukdė atlikti augalų apsaugos darbus pasėliuose. Ateinančią savaitę prognozuojami šiltesni su krituliais orai. Šios meteorologinės sąlygos turės įtakos ne tik žieminių ir vasarinių lauko augalų augimui ir vystymuisi, bet ir grybinių ligų ar kenkėjų plitimui. Šiuo atveju pravartu stebėti pasėlius ir priimti teisingus augalų apsaugos sprendimus, atsižvelgiant į konkretaus lauko būklę.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Žieminių kviečių būklė

Žieminių kviečių pasėliai išsivystę nuo BBCH 37 (pasirodė paskutinysis lapas) iki BBCH 41 (vamzdelėjimo pradžia).

Vienos žalingiausių javų ligų – lapų septoriozė ir kviečių dryžligė. Esant stipriai šių ligų infekcijai, galimi derliaus nuostoliai nuo 25 iki 50 proc. Šioms ligoms plisti ir vystytis reikalinga panaši oro temperatūra (20–25 °C) ir didesnis kaip 95 proc. santykinis oro drėgnis. Tačiau lapų septoriozės ir kviečių dryžligės sukėlėjų grybų latentinis periodas yra skirtingas. Jeigu kviečių dryžligės dėmės nuo užsikrėtimo pradžios išryškėja vos per 5–7 dienas, tai lapų septoriozės dėmėms pasirodyti, priklausomai nuo abiotinių veiksnių ir veislės, gali prireikti nuo dviejų iki keturių savaičių. Iš pirmo žvilgsnio sveiki pasėliai gali staigiai pagelsti. Tokiu atveju jau nebegalėsime sukontroliuoti pasėliuose išvešėjusios ligos. Šiluma ir esanti drėgmė – palankiausios grybinių ligų plitimui sąlygos.

Kviečių dryžligės pažeistų augalų rasta Šalčininkų (100 proc.), Pasvalio (80 proc.), Širvintų (76 proc.), Pakruojo (32 proc.), Jonavos (24 proc.), Molėtų (16 proc.), Šilalės (16 proc.), Jurbarko (12 proc.) rajonuose.

Lapų septoriozės pažeistų augalų rasta Varėnos (48 proc.), Jurbarko (36 proc.), Vilkaviškio (36 proc.), Širvintų (28 proc.), Telšių (28 proc.), Rietavo (24 proc.), Joniškio (20 proc.), Klaipėdos (20 proc.), Švenčionių (20 proc.), Molėtų (16 proc.), Kazlų Rūdos sav. (12 proc.) rajonuose.
Po truputį išsidrąsino ir miltligė. Jos pažeistų augalų rasta Telšių (24 proc.), Panevėžio (8 proc.) rajonuose.

Fungicidų naudojimas: pagrindinis (T2) purškimas fungicidais reikalingas siekiant apsaugoti javų lapus nuo grybinių ligų. Šiemet vėliavinio lapo išsiskleidimo metu vyrauja lietingi orai, todėl užkratui patekti ant viršutinių lapų yra puikios sąlygos. Geriausiai fungicidus naudoti, kuomet žieminiai kviečiai visiškai išsuks vėliavinį lapą ir bus pasiekę 39 augimo tarpsnį pagal BBCH skalę.Vėliavinio lapo apsauga nuo ligų ir kenkėjų ypač svarbi, nes kuo ilgiau išlaikysime sveiką ir nepažeistą lapą, tuo augalas ilgiau vykdys fotosintezę, sukaups daugiau maisto medžiagų ir gausime didesnį derlių. Todėl reikėtų atsargiai pasirinkti produktus, skirtus purkšti pasėlius šiuo augalų vystymosi tarpsniu, ir nepadaryti mišinių su trąšomis, kurie nudegintų vėliavinius lapus.

Fungicidų nuo lapų septoriozės pasirinkimas yra gausus. Didesniu efektyvumu pasižymi fungicidai, kuriuose yra veikliosios medžiagos: fluksapiroksadas, biksafenas, benzovindiflupyras. Apsaugoti nuo kviečių dryžligės geriausiai tinka fungicidai, kuriuose yra veikliosios medžiagos: protiokonazolas, biksafenas. Nuo miltligės registruoti veiksmingi fungicidai, kurių veikliosios medžiagos: prokvinazidas, spiroksaminas, metrafenonas.

Atkreiptinas dėmesys, kad pesticidų etiketėse yra nurodytos vandens apsaugos zonos iki paviršinių vandens telkinių ir (ar) melioracijos griovių. Šių vandens apsaugos zonų privalu laikytis.

Vasarinių javų būklė

Vieni vasarinių javų pasėliai krūmijasi, augina šoninius ūglius, kiti – bamblėja (BBCH 21–31). Vasarojuje pasirodė pirmieji sparnuotieji ieviniai amarai, rasta lemų kiaušinėlių.

Lietus pristabdė kenkėjų plitimą, bet įsivyravus šiltiems be lietaus orams galima tikėtis amarų antplūdžio. Ieviniai amarai labiau žalingi vasariniams javams nei žieminiams. Amarai sudaro dideles kolonijas ant javų stiebų ir lapų, juos ištisai padengdami. Dažniau randami augalo apatinėje dalyje. Per vasarą išsivysto nuo kelių iki keliolikos generacijų. Todėl jie išplinta staiga ir labai gausiai.

Nuo ievinių amarų reikia purkšti insekticidais, jeigu krūmijimosi tarpsniu yra apnikta 50 proc. stiebų ir ant augalo randama po 1–2 amarus, bambėjimo tarpsniu – 50 proc. apniktų stiebų ir daugiau kaip po 10 amarų ant stiebo. Šiuo metu pasėliuose žalingumo riba neviršyta.

Pasėliuose labai gausiai plinta piktžolės. Nemažai vasarojaus nupurkšti herbicidais, bet jau matosi, kad lenda antra piktžolių banga. Vasariniai javai mažiausiai jautrūs herbicidams iki krūmijimosi pabaigos. Vėliau purškiant augalams gali būti sukeltas stresas, dėl to gali nukentėti augalų vystymosi tolygumas.

Produktą labai svarbu ne tik tinkamai parinkti pagal piktžolių rūšinę sudėtį ir dydį. Herbicidų efektyvumą lemia ir kiti parametrai: purškimui naudojamo vandens kokybė, purkštuvo švarumas, piktžolių ir kultūrinių augalų augimo sąlygos purškiant. Kuo oras palankesnis augalams augti, tuo efektyviau veikia herbicidai, nes jie geriau pasisavinami, kai piktžolės auga vešliau. Streso sąlygomis augančios piktžolės kur kas sunkiau kontroliuojamos.

Kartais preparatai nesuveikia taip, kaip tikėtasi, todėl vertinant galimas purškimo klaidas, reikėtų atsakyti į tokius klausimus:

Ar nustatyta teisinga piktžolių rūšinė sudėtis?
Ar parinktas tinkamas produktas esamoms piktžolėms naikinti?
Ar buvo naudota reikiama produkto norma tokio dydžio piktžolėms?
Ar tinkamai buvo parinktos aktyviosios paviršiaus medžiagos ir jų kiekiai?
Ar nebuvo kokių kliūčių produktui pasiekti augalus (gal trukdė ražienos, augalų liekanos ir kt.)?
Ar naudotas reikiamas tinkamos kokybės vandens kiekis?
Ar tinkamai sukalibruotas purkštuvas?
Ar nebuvo įrangos darbo problemų: pavyzdžiui, užsikimšę purkštukai, netolygus siurblio darbas?
Ar teisingai buvo parinkti purkštukai, slėgis, purkštuvo sijų aukštis ir greitis, užtikrinantis tolygų padengimą?
Ar buvo atsižvelgta į etiketėje nurodytus aplinkos sąlygų apribojimus?
Kas dar buvo įdėta į tirpalą? Kai kurie pesticidai gali būti maišomi, bet biologiškai yra nesuderinami ir dėl to gali sumažėti piktžolių kontrolės efektyvumas ir padidėti kultūrinių augalų pažeidimo tikimybė. Veikimas gali suprastėti ir dėl to, kad tarp nesuderinamų produktų purškimo bus praėję per mažai laiko.
Ar purškimo tirpalas buvo gerai išmaišytas?

Žieminių rapsų būklė

Pagrindinių stiebų žiedynų žydėjimas artėja į pabaigą, dominuoja BBCH 67 (dauguma žiedlapių krenta) išsivystymo tarpsnis. Augalai užmezgė ir augina ankštaras, viena kita iš pirmųjų nukrito. Stiebai išmarginti stiebinio paslėptastraublio kiaušinėlių dėjimo vietomis, lervų gausu stiebuose. Deja, tokiu augimo tarpsniu nuo jų jokių vaistų nėra. Atrodė, kad pavyko sukontroliuoti šių kenkėjų plitimą, bet, deja, nepavyko. Nesant rinkoje sisteminio veikimo insekticido, kuo toliau, tuo bus sunkiau naikinti stiebinius paslėptastraublius, ankštarinius paslėptastraublius ir gumbauodžius. Šių kenkėjų paplitimui taip pat didelės įtakos turi žiema. Praėjusią žiemą dirvoje įšalo nebuvo, todėl kenkėjai sėkmingai išžiemojo.

Gegužės pabaigoje sulaukėme lietaus, kuris labai reikalingas per rapsų žydėjimą. Tikėkimės, kad rapsams brandinant sėklas meteorologinės sąlygos taip pat palankios. Ir derliaus nuėmimo darbai eisis sklandžiai, o dangus duos gerą orą.

Prisijunkite prie informacinio portalo www.ikmis.lt!

Nemokamame portale www.ikmis.lt rasite sodų, dažų ir lauko augalų ligų bei kenkėjų prognozavimo modelius. Kenksmingų organizmų plitimas pasėliuose prognozuojamas vadovaujantis meteorologinių stotelių duomenimis, tad sistemoje pateikta informacija yra operatyvi, ir, tikimės, padės priimti teisingus augalų apsaugos sprendimus.

Informaciją rengė Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos vyr. augalininkystės specialistė Giedrė Masliukovienė ir konsultantų komanda pagal IKOK gaires.