• Temos
• Augalininkystė

IKMIS: informacija iš laukų 2020-06-17

LŽŪKT informacija

2020-06-17

Informacinėje sistemoje IKMIS kiekvieną mėnesį kas dekadą skelbiamos standartizuoto kritulių indekso (SPI) reikšmės skirtingose seniūnijose, taikomos apsidraudusiems žemės ūkio pasėlius nuo stichinės sausros ar / ir ilgalaikio lietaus. SPI reikšmės skelbiamos iš 523 seniūnijų. Iki šios dekados buvo skelbiama stichinė sausra, o jau nuo birželio I dekados kritulių perteklius užfiksuotas Kaišiadorių, Kalvarijos, Vilkaviškio savivaldybėse. Taigi, o koks SPI jūsų seniūnijoje? Informaciją rasite prisijungę prie IKMIS.

Bulvių laukų būklė

Birželio mėnesio lietingi orai sudarė palankias sąlygas pavojingiausiai bulvių ligai vystytis – bulvių marui (Phytophthora infestans). Prognozuojama, kad lietingi orai tęsis, tad liga gali sparčiai plisti. Remiantis LŽŪKT valdomų agrometeorologinių stočių duomenimis bulvių maro modelio apskaičiavimu įvertinant lapų drėgnumo, santykinės drėgmės, saulės spinduliuotės, kritulių ir temperatūros rodmenis, bulvienojams susidarė optimalios sąlygos užsikrėsti bulviu maru.

Bulvių maro plitimo sąlygos (pasireiškimo rizika, išreikšta procentais, pagal bulvių ligų prognozavimo modulį)

Maras itin pavojingas bulvių aktyvaus augimo tarpsniu, kai liga gali sunaikinti lapiją, o vėliau – ir pačius gumbus. Kartais bulvių marą galima sumaišyti su kitomis ligomis. Pagrindinis skiriamasis bruožas – ant lapų ir stiebų atsiranda tamsiai pilkų arba rudų dėmių. Aplink apatinės lapų pusės dėmių pakraščius atsiranda baltas pūkuotas pelėsis (geriausiai matomas ryte) iš grybo konidijų ir konidijakočių.

Bulvėms užsikrėtus maru, priklausomai nuo oro sąlygų, ligos požymiai išryškėja po 4–10 dienų, o marui plisti palankiu oru ir ypač jautrių veislių bulvėse – po 3 dienų.

Apsauga: iki žydėjimo purškiama kontaktiniais fungicidais kas 5–10 dienų. Bulvių intensyvaus augimo metu ne daugiau kaip du kartus purškiama sisteminiais fungicidais su 14 dienų intervalu. Po bulvių žydėjimo, esant palankioms oro sąlygoms grybui plisti, purškiama kontaktinių ir lokaliai sisteminių fungicidų mišiniais kas 5–10 parų. Po žydėjimo, esant nepalankioms sąlygoms ligai plisti, purškiama kontaktiniais produktais kas 10 dienų.

Svarbiausia yra užtikrinti bulvių apsaugą nuo pirmo maro infekcijos pasireiškimo momento. Vėlesnių purškimų laiką lemia jau panaudotų fungicidų veikimo tipas ir kaimynystė su infekcijos šaltiniu, bulvių veislės, jų vystymosi tarpsniai ir kt.

Bulvėms, ypač tuose laukuose, kur kaimynystėje jau buvo augintos bulvės, masiškai kenkia ir kolorado vabalų lervos. Vabalai puikiai peržiemojo, iš kiaušinėlių jau ritasi lervos, kurios ir padaro didžiausią žalą bulvėms. Bulvės ypač nukenčia, jei lervos apgraužia jas intensyvaus augimo ir žydėjimo metu. Naikinti šias lervas geriausiai, kai jos būna II ir III ūgio, nes purškiant I ūgio lervas dar nemažai jų būna neišsiritusių iš kiaušinėlių, todėl insekticidus tenka naudoti pakartotinai. Suaugusios (IV ūgio) lervos ir vabalai yra mažiau jautrūs insekticidams.

Insekticidinės veikliosios medžiagos, registruotos kenkėjų kontrolei bulvėse (pagal IKOK gairės)

Žieminių kviečių būklė

Žieminių kviečių pasėliai išsivystę labai skirtingai: nuo BBCH 59 (plaukėjimo pabaigos) iki BBCH 71 (grūdo formavimosi pradžios). Pasėliuose, kuriuose plinta kviečių dryžligė (randama 16–92 proc. pažeistų augalų), pažeistas pirmas ir antras augalo lapas, lapų septoriozės (randama 16–80 proc. pažeistų augalų) pažeistas trečias lapas, o apatiniame lapų jarde ir ant stiebų randama miltligė – 8–48 proc. pažeistų augalų.

Vasarinių kviečių ir miežių būklė

Vienuose pasėliuose vasariniai javai rodo vėliavinį lapą (BBCH 37), o kituose – varpos jau išplaukėjo (BBCH 55). Atrodo, kad vasariniai javai tarytum lenktyniauja su žieminiais kviečiais.

Vasarinių miežių pasėliuose tinkliškosios dryžligės rasta: Utenos, Varėnos, Raseinių, Šiaulių, Pakruojo, Vilkaviškio, Jurbarko, Kaišiadorių, Širvintų, Tauragės, Prienų rajonuose, bet juose žalingumo riba nebuvo viršyta. Aptikta pavienės dėmės rinchosporiozės, rudadėmės dryžligės ir net miltligės pažeistų augalų. Vasariniams miežiams sparčiai augant ant lapų gali atsirasti ir fiziologinių dėmių, nebūtinai tai bus ligos pradžia, gerai apžiūrėkime lapus ir reikiamai juos įvertinkime.

O vasarinių kviečių pasėliuose miltligė jau viršijo žalingumo ribą Joniškio, Varėnos, Vilkaviškio, Klaipėdos, Lazdijų, Širvintų, Pakruojo rajonuose. Taip pat pasėliuose rasta pavienių augalų, pažeistų geltonųjų ir rudųjų rūdžių.

Jei vasarinius javus ruošiatės purkšti fungicidais, į tirpalo mišinį įdėkite ir insekticidų nuo plintančių kenkėjų. Augimo reguliatorius reikėtų naudoti tik aukštaūgių veislių vešliuose vasarinių javų pasėliuose ir, žinoma, įvertinus jų atsipirkimą.

Varpų fazioriozė vasarinių kviečių grūdus fusarium genties grybai dažniau pažeidžia apie du tris kartus labiau negu žieminių, tačiau šiais metais žieminių kiečių žydėjimo metu vyrauja drėgni ir šilti orai. Būtent šiai ligai reikia, kad žydėjimo metu 48–72 valandas pasėliuose laikytųsi drėgmė, o oro temperatūra tuo metu būtų apie 22–27 °C. Kadangi šiuo metu vyrauja tinkamos oro sąlygos ir jos sutampa su žieminių kviečių žydėjimų, galima prognozuoti varpų fuzariozės protrūkį.

Javų apsaugos nuo ligų technologijose dažnai numatomas purškimas fungicidais nuo varpų fuzariozės, tačiau tai pati brangiausia grandis, kuri ne visais atvejais garantuoja patikimą veiksmingumą ir atsipirkimą. Naudojant fungicidus nuo varpų fuzariozės, labai svarbu jais nupurkšti užsikrėtimo šia liga metu, t. y. javų žydėjimo metu. Jeigu keliomis dienomis paankstinus ar suvėlinus purškimą, labai sumažėja naudotų fungicidų efektyvumas. Nuo varpų fuzariozės turi būti naudojami tik tie fungicidai, kurių sudėtyje yra veiksminga nuo šios ligos veiklioji medžiaga: protiokonazolas, tebukonazolas. Pasirenkant fungicidus, visada reikia įvertinti, kiek jie veiksmingi ir nuo kitų tuo metu plintančių ligų.

Visi rizikos veiksniai, turintys įtakos varpų fuzariozei plisti, pagal svarbą apsaugos priemones surikiuoja į eilę. Pirmiausia reikia pasirinkti atsparesnes šiai ligai veisles, sėti beicuotą sėklą į tinkamai paruoštą dirvą, pasirinkti priešsėlius, kurie sumažina užkrato riziką iš dirvos. Augalų apasaugos sistemoje nuo lapų ir varpų ligų paskutinį purškimą būtina numatyti žydėjimo metu, o miežiuose – savaitės laikotarpiu visiškai jiems išplaukėjus. Todėl labai svarbu teisingai nustatyti augalo išsivystymo tarpsnį. Nustatant tarpsnį, reikia tikrinti 3–4 varputę nuo varpos apačios, nes dulkines gali būti nulytos, o radus besiformuojantį grūdą fungicidai nebeefektyvūs.

Kairėje – kviečių dryžligė (Utenos r.), dešinėje – javinio lapinio pjūklelio lerva (Tauragės r.)

Kairėje – tinkliškoji dryžligė (Širvintų r.), dešinėje – geltonosios rūdys (Klaipėdos r.)

Žieminių rapsų būklė

Nors augalų vegetacija šiemet prasidėjo anksti, bet pavasaris augalų šiluma nelepino. Tiek kovą, tiek balandį oro temperatūra dienomis retai kada sušildavo iki + 10 ^oC, o naktimis beveik visada nukrisdavo žemiau nulio. Gegužės 12 d. motulė gamta pasėlius papuošė balta sniego drobule, nuo kurios svorio labiausiai nukentėjo žieminiai rapsai.

Žieminių rapsų kenkėjai taip pat šiuos metus prisimins tik bloguoju. Pagrindinis kenkėjas – rapsinis žiedinukas – žalingumo ribą pasiekė tik žydėjimo viduryje. Stiebiniai paslėptastraubliai taip pat nepasiekė žalingumo ribos, bet pjaustant augalų stiebus matosi jų pažeidimai. Jų daugiau lauko pakraščiuose, einat į lauko vidurį, pažeidimų mažėja.

Pastebėta, bet negausiai, fitoplazminė liga – rapsų žiedų pažaliavimas. Tai šiltėjančio klimato pasekmė, nes šios ligos pernešėjos yra įvairių rūšių cikados, kurioms palankesni šilti pietiniai regionai, bet, kaip matote, jau joms pradeda tikti ir Lietuvos klimatas.

Ankštaros jau pasiekė būdingą dydį (BBCH 75–79). Dėl įdomumo galime paskaičiuoti, koks galėtų būti žieminių rapsų derlingumas. Pavyzdžiui, jei rapsų kvadratiniame metre yra 22 augalai, suskaičiavus kelis augalus, vidutiniškai vienam augalui tenka 370 ankštarų, ankštaroje vidutiniškai 15 sėklų, hibridinių veislių žieminių rapsų 1000 sėklų masė apie 4,5 g. Taigi, derlius = 22x370x15x4,5/10–5=5,49 t/ha.

Žieminių rapsų dinaminiai stebėjimai baigti. Linkime gausių aruodų!

Kairėje – ankštarinio gumbauodžio lervos (Vilkaviškio r.), dešinėje – rapsų žiedų pažaliavimas (Utenos r.)

O kokia situacija Jūsų rajono pasėliuose? Galite pasidomėti www.ikmis.lt

Vaizdo reportažus iš pasėlių stebėjimų žiūrėkite www.agroakademija.lt

Informaciją rengė Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos vyresnioji augalininkystės specialistė Giedrė Masliukovienė ir konsultantų komanda pagal IKOK gaires.