IKMIS: informacija iš laukų 2022-05-25

LŽŪKT informacija

2022-05-25

Savaitgalį nuvilnijęs lietus nevisiems vienodai atseikėjo. Kur daugiausiai jo trūko, ten mažiausiai ir iškrito: Žemaitijoje tik nuo 6 iki 17 mm kritulių, o Pietų Lietuvoje net 42 mm. Lietuvos laukuose intensyviai sėjami grikiai. Kukurūzų ir kitų kultūrų sėja jau baigta. Dabar orai palankūs pasėlių priežiūros darbams atlikti: pamaitinti augalus per lapus, nupurkšti herbicidais, augimo reguliatoriais ir kitomis augalų apsaugos priemonėmis. Ekologiniuose ūkiuose vyksta pasėlių akėjimo darbai.

Žieminių kviečių būklė

Nors žieminiai kviečiai peržiemojo sėkmingai, tačiau gegužės mėnesio šalnas atlaikė nevisi. Durpžemiuose net reikėjo atsėti vasarinėmis kultūromis. Kituose laukuose, kur vieta žemesnė, dar ir dabar matomos šalnų pasekmės, nors augalai buvo gaivinti amino rūgštimis. Nuo šalnų ir sausros pabalusių dalis augalų bando atžėlinėti, bet planuoto derliaus tose vietose jau nebus. Sakoma, kad vienodų metų nebūna, bet kad žieminius augalus, ištvėrusius žiemą, reikėtų atsėti – taip dar nebuvo.

Dinaminių stebėjimų duomenimis žieminiai kviečiai yra išsivystę nuo BBCH 32 (apčiuopiamas antras bamblys) iki BBCH 37 (pasirodė paskutinis lapas) tarpsnio. Išrautų augalų šaknys aplipusios žemėmis – tai rodo, kad sąlygos augalams paimti maisto medžiagas yra palankios.Augalai azotą ima intensyviai – N-testeris kas savaitę augale fiksuoja vis mažesnį jo trūkumą.

Kviečių dryžligės pažeistų augalų rasta Šalčininkų (100 proc.), Širvintų (76 proc.), Pasvalio (60 proc.), Trakų (52 proc.), Pakruojo (48 proc.), Jonavos (28 proc.), Šilalės (24 proc.), Jurbarko (12 proc.) rajonuose. Ligos pažeidimo intensyvumas suvyrauja nuo 0,20 iki 0,99 proc.

Primename, kad jautrių veislių pasėlius jau reikėtų purkšti, kai randama pažeistų 10 proc. augalų ir vyrauja palankūs ligai plisti orai (dažni lietūs, oro temperatūra 20–25 ^oC).

Lapų septoriozės pažeistų augalų rasta Varėnos (72 proc.), Joniškio (48 proc.), Tauragės (44 proc.), Vilkaviškio (32 proc.), Alytaus (20 proc.) rajonuose. Ligos pažeidimo intensyvumas svyruoja 0,17 iki 1,07 proc.

Fungicidus rekomenduojama naudoti atsižvelgiant į veislės jautrumą, augalo vystymosi tarpsnius, lietingas dienas. Nuo BBCH 33 augimo tarpsnio jau reikėtų registruoti lietingas dienas (lietinga, kai iškrenta daugiau kaip 1 mm kritulių) ir registruoti pažeistų augalų procentą stebint 3 viršutinius lapus. Jei pažeista daugiau kaip 10 proc. augalų, reikia naudoti fungicidą. Nuo šios ligos reikėtų naudoti triazolų grupės fungicidą, kurio veiklioji medžiaga protiokonazolas, o taip pat SDHI ir DMI grupių fungicidus. Strobilurinų grupės fungicidai netinka.

Kadangi plinta ligos, o pasirodė augalo paskutinis lapas, auginantis grūdus, svarbiausia užduotis – kuo ilgiau išlaikyti jį sveiką. Tai galima pasiekti pasirinkus tinkamus fungicidus.

Atsiranda pirmieji ieviniai amarai (Vilkaviškio r. ir Kupiškio r.)

Lemas (Molėtų r.)

Žieminių rapsų būklė

Jau geltonuoja visi rapsų laukai, pradeda kristi pirmieji žiedlapiai (augalų žydėjimo vidurys). Nors ši spalva akį džiugins dar porą savaičių, tačiau vienas žiedelis saulės glamonėmis džiaugiasi tik 3–4 dienas.

Žydėjimo metu būtina planuoti purškimus fungicidais, nes šiuo metu yra labai palankios sąlygos ligoms plisti. NEPAMIRŠKITE užsiregistruoti PPIS ne vėliau kaip prieš dvi dienas iki purškimo. Šiuo metu nėra registruotų insekticidų žydintiems augalams. Vabalai padeda apdulkinti rapsus.

Šiais metais daug diskusijų sukėlė rapsų butonų nubyrėjimas, ankštarėlių nesusidarymas. Tam įtakos turėjo ne tik rapsinis žiedinukas, bet ir vyraujančios labai kontrastingos temperatūros, kai šiltas ir saulėtas dienas keičia stiprios šalnos naktimis. Tuomet rapsų žiedadulkės pasidaro mažai gyvybingos ir nejudrios, todėl augalai gali visai neužmegzti ankštarų arba jose užmezgama mažiau sėklų.

Literatūroje nurodoma, kad rapsai žydėjimo metu pakelia iki -5 ^oC, tačiau riba tarp toleruotinos ir žalą darančios temperatūros yra labai trapi. Esant žemesnei negu -6 ^oC temperatūrai, ypač jei tokia kartojasi ne vieną naktį, žūva pumpurai ir žiedai, patiriama nemenkų nuostolių.

Nesusiformavusios ankštaros (Telšių r.)

Detalesnės informacijos iš pasėlių stebėjimų, vykdomų visoje Lietuvoje, galite rasti informaciniame portale www.ikmis.lt. Taip pat ir vaizdo reportažus iš skirtingų šalies regionų stebėkite www.agroakademija.lt .

Informaciją rengė Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos vyr. augalininkystės specialistė Giedrė Masliukovienė ir konsultantų komanda pagal Geros augalų apsaugos praktikos taisykles.