• Temos
• Augalininkystė

IKMIS: informacija iš laukų 2020-05-19

LŽŪKT informacija

2020-05-20

© LŽŪKT nuotr.

Prašėme prašėme lietaus ir prisiprašėme. Tik ne visiems vienodai kliuvo. Per praeitą savaitę iškritusių kritulių kiekis pasiskirstė per Lietuvos rajonus nuo 4, 2 iki 29, 4 mm. Nevienodai ir atgaivino pasėlius.

Žieminių kviečių būklė

Dinaminių stebėjimų duomenimis žieminiai kviečiai yra išsivystę nuo BBCH 33 (apčiopiamas trečias bamblys) iki BBCH 39 (pasirodė paskutinis lapas).

Kviečių dryžligės pažeistų augalų rasta Telšių (16 proc.), Šakių (16 proc.), Akmenės (24 proc.), Šiaulių (28 proc.), Lazdijų (32 proc.), Kaišiadorių (36 proc.), Raseinių (48 proc.), Pakruojo (48 proc.), Jonavos (52 proc.), Širvintų (64 proc.), Šalčininkų (72 proc.), Anykščių (80 proc.), Biržų (84 proc.) rajonuose. Ligos pažeidimo intensyvumas svyravo tik nuo 0,12 iki 1,11 proc.

Lapų septoriozės pažeistų augalų rasta Širvintų (8 proc.), Trakų (8 proc.), Varėnos (16 proc.), Utenos (26 proc.), Joniškio (36 proc.) rajonuose. Ligos pažeidimo intensyvumas svyravo tik 0,16 iki 0,80 proc.

Miltligės pažeistų augalų (28 proc.) rasta tik Anykščių rajone.

Kadangi plinta ligos, ir pasirodė augalo paskutinis lapas, kuris augina grūdus, reikia kuo ilgiau išlaikyti ji sveiką, o tai galima pasiekti pasirinkus tinkamus fungicidus. Taip pat reikia augalus patręšti, kad jų nepritrūktų ir išaugintų kuo daugiau geros kokybės grūdų.

Apsaugoti nuo kviečių dryžligės geriausiai tinka fungicidai, kuriuose yra veikliosios medžiagos: pyraklostrobinas, benzovindiflupyras, protiokonazolas. Fungicidų nuo lapų septoriozės pasirinkimas yra gausus. Didesniu efektyvumu pasižymi SHDI cheminės grupės fungicidai, kurių veikliosios medžiagos: fluksapiroksadas, biksafenas, benzovindiflupyras. Iš triazolų grupės fungicidų gerai veikia turintys šias veikliąsias medžiagas:mefentriflukonazolą, epoksikonazolą, protiokonazolą. Nuo miltligės registruoti veiksmingi fungicidai, kurių veikliosios medžiagos: prokvinazidas, metrofenonas, fenpropidinas, fenpropimorfas, spiroksaminas.

Šiemet javų, rapsų pasėliuose dažnas svečias – storakojai uodai. Tai 4–11 mm ilgio, kresni, juodi arba tamsiai rudi, dažnai su labai ilgais plaukeliais uodai. Kojos trumpos storos. Antenos šeriškos. Skraido dideliais būriais. Literatūroje nurodoma, kad javų, rapsų pasėliams nėra pavojingas. Suaugėliai minta įvairių, ypač salierinių šeimos, augalų nektaru. Kiaušinėlius deda į žemę. Lervos vystosi dirvoje, turinčioje daug augalų liekanų. Gyvena grupėmis po 100–200 individų. Kenkia kopūstams, pomidorams, salotoms.

Storakojai uodai (Kėdainių r.)

Žieminių kviečių pasėliuose įrengtose geltonosiose gaudyklėse rasti (Joniškio r.) balniniai gumbauodžiai. Šie kenkėjai dažniausiai aptinkami kviečiuose ir miežiuose, rečiau – avižose.

Be javų, gumbauodžiai pažeidžia įvairias varpines žoles, ypač varpučius. Balninių gumbauodžių uodukai nedideli (apie 5 mm ilgio), raudoni arba oranžiniai. Skraido gegužės pabaigoje ir birželį. Patelės kiaušinėlius deda siaura grandinėle ant viršutinės arba apatinės lapų pusės. Po 1–2 savaičių išsirita lervutės, kurios sulenda už lapamakščių ir ten maitinasi stiebų audiniais. Išsiritusios lervutės būna balkšvai žalios, vėliau augdamos tampa rausvai oranžinės arba šviesiai raudonos. Lervos bekojės ir begalvės, užauga 4–5 mm ilgio. Suaugusios lervos leidžiasi į dirvą ir pasiruošia žiemoti. Lėliukėmis virsta pavasarį. Dalis lervų dirvoje ramybės būsenos gali išgyventi dar vienus ar daugiau metų.

Besimaitindamos lervos graužia stiebų audinius. Pažeisto stiebo vieta, kur yra ir pati lerva, įdumba, o įdubimo galuose audiniai būna iškilę, sustorėję, sudaro gūbrelius, todėl pažeidimo vieta primena balną. Dėl lervų pažeidimų atsiradę gumbeliai išsidėsto išilgai apnikto augalo stiebo. Sutrinka sužalotų varpų aprūpinimas maisto medžiagomis, auga smulkūs, menkaverčiai grūdai. Lervų sužaloti stiebai nuo stipresnio vėjo linksta ir išgula arba ir visai nulūžta. Vasariniai javai yra jautresni pažeidimams negu žieminiai.

Balninių gumbauodžių plitimą skatina javų atsėliavimas, kadangi šių kenkėjų lervos lieka žiemoti javų lauke. Be to, išsiritę uodukai nuskrenda tik nedidelius atstumus, todėl, taikant sėjomainą, auginant įvairius augalus, galima sumažinti šių kenkėjų išplitimo riziką. Insekticidams jautrios lervutės palyginti trumpą laikotarpį – nuo išsiritimo iš kiaušinėlio iki kol jos keliaudamos lapu pasislepia už lapamakščio. Insekticidais rekomenduojama purkšti besiritant lervoms. Tai galėtų būti nuo bamblėjimo tarpsnio vidurio iki vamzdelėjimo tarpsnio. Javams apsaugoti nuo gumbauodžių pakanka kontaktinio poveikio insekticidų. Jeigu gumbauodžiai labai išplitę, praėjus dviem savaitėms insekticidus vertėtų panaudoti antrą kartą. Palindusios po lapamakštėmis lervos tampa ne tokios jautrios tiek kontaktinio, tiek ir sisteminio poveikio insekticidams.

Balninis gumbauodis geltonojoje gaudyklėje (Joniškio r.)

Sėjamųjų žirnių būklė

Žirniai šiuo metu turi 3–5 išsivysčiusius ūsus. Beveik visuose stebimuose pasėliuose augalų lapai yra apgraužti sitonų, tačiau augimo kūgeliai dygimo metu nebuvo pažeisti, todėl augalams reikšmingos žalos nepadaryta.Žalingesnės yra sitonų lervos, kurios pažeidžia azotą fiksuojančius šaknų gumbelius. Kuo daugiau sunaikinama gumbelių, tuo mažesnė atmosferinio azoto fiksacija. Augalai ima skursti, gelsti. Dėl šios priežasties ankstyvaisiais žirnių augimo tarpsniais rekomenduojama pasėlį nupurkšti kontaktiniu insekticidu.

Beveik 65–80 % azoto žirniai gauna iš gumbelinių bakterijų, likusią dalį ima iš dirvožemio. Gumbelinės bakterijos silpniau vystosi, kai trūksta fosforo, o ankštys – kai trūksta kalio. Fosforas skatina šaknų augimą ir vystymąsi. Kai jo trūksta, gumbelinės bakterijos silpniau formuoja gumbelius, mažėja jų efektyvumas. Fosforas taip pat teigiamai veikia ankščių skaičių, jų vystymąsi, sėklų stambumą ir augalų atsparumą ligoms. Kalis, turintis įtakos fotosintezei ir azoto junginių apykaitai, gumbelyje stimuliuoja gumbelinių bakterijų veiklą. Pupiniams augalams ir gumbelinėms bakterijoms iš mikroelementų svarbiausias yra molibdenas, kuris kaip katalizatorius didina azoto fiksavimą. Pagal situaciją reikia ir boro, vario, cinko, kobalto. Gumbelinėms bakterijoms drėgmės reikia kiek daugiau negu pupinių augalų sėkloms sudygti. Dėl nepalankių veiksnių judrumo netekusios bakterijos nepajėgia susiformuoti ant augalo, sudaryti gumbelių, todėl silpnėja azoto fiksacija iš atmosferos, lėtėja ir sutrinka žirnių fotosintezės procesai.

Jau susiformavusios pirmosios gumbelinės bakterijos (Rokiškio r.)

Žieminių rapsų būklė

Gegužės 12 d. į Lietuvą trumpam sugrįžo žiema. Nors sniegas išbuvo tik pusdienį, bet žemdirbiams užminė galvosūkį: kaip tai atsilieps žieminių rapsų derliui, nes sniegas žieminius rapsus užklupo pačiame žydėjime. Rapsai – lengvai prisitaikantys prie besikeičiančių oro sąlygų augalai. Tikslių vertinimų, kokios įtakos jų derlingumui turės oro sąlygų išbandymai, neturime. Stebime situaciją ir nuolatos informuosime apie tolimesnį augalų vystymąsi.

Šiuo metu jau galime skaičiuoti žieminiams rapsams balandžio šalnų padarytus nuostolius – ant pagrindinio stiebo nesuformuotos ankštaros, žiedkočiai be ankštarėlių. Šiais metais tai ne žiedinuko darbas, o šalnų pasekmės.

Pažeisti šalnų rapsų butonai nubyra (Šalčininkų r.)

Nuo ankstyvo pavasario žieminių rapsų pasėliuose rasti pavieniai pilkojo puvinio pažeisti augalai. Infekcijos vietoje atsiranda puvinio dėmės, kurių paviršius greitai pasidengia purių, pilkų apnašų veja. Apnašose šis grybas sudaro juodus nedidelius skleročius. Pilkojo puvinio apnikti žieminių rapsų augalai pavasarį būna su būdingu Botrytis cinerea grybo apnašu šaknies kaklelio srityje. Tokie augalai vysta ir žūsta. Jei liga išplinta vėliau, žūsta atskiros augalo dalys arba visi augalai.

Botrytis cinerea grybas patenka į augalo vidų per įvairių pažeidimų vietas, nors jis gali pereiti ir ant nepažeistų augalo dalių, jei jos liečiasi su jau grybo apniktomis. Šis grybas į augalą patenka dažniausiai per šalčio ar vėlyvų šalnų pažeidimų vietas, ant lapų vystosi tose vietose, kur prilimpa nukritę žiedlapiai, lapų prisegimo vietose, ant ankštarų – kenkėjų pažeidimo vietose. Tačiau rapsų pasėliuose liga paprastai masiškai neišplinta, būna pažeisti tik pavieniai augalai. Vegetacijos metu grybas plinta konidijomis. Pilkasis puvinys išplinta drėgnais metais, ypač jei rapsai pasėti šalia jautrių šiai ligai augalų – kukurūzų, ankštinių ir kt., jei augalai nukentėję nuo šalnų ar yra pažeisti kenkėjų.

Pilkojo puvinio Botrytis cinerea pažeisti augalai (Prienų r.)

O kokia situacija Jūsų rajono pasėliuose? Galite plačiau sužinoti www.ikmis.lt

Informaciją rengė Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos vyresnioji augalininkystės specialistė Giedrė Masliukovienė ir konsultantų komanda pagal geros augalų apsaugos praktikos taisykles.