• Temos
• Augalininkystė

IKMIS: informacija iš laukų 2020-05-05. Keičiasi oro sąlygos – intensyvėja ligos ir kenkėjai

LŽŪKT informacija

2020-05-07

© LŽŪKT nuotr.

Gegužės mėnuo prasidėjo ilgai lauktu lietumi. Peržiūrėję LŽŪKT valdomų agrometerologinių stočių duomenis, matome, kad per pirmąsias keturias šio mėnesio dienas Lietuvoje iškrito labai skirtingas kritulių kiekis. Vieniems rajonams teko vos 5 mm, o kiti džiaugėsi 18 mm. Lyg ir nedaug, o gamta tiesiog akyse pradėjo atsigauti, nes dienomis ir oro temperatūra jau kyla iki 16 laipsnių šilumos. Pradėjo žydėti ievos, užkukavo gegutė. Deja, pavasarinės šalnos padarė savo juodą darbą, žieminių javų laukų žemesnėse vietose, prie durpynų, apšalo kviečių lapų viršūnės, rugių lapai pabalo.

Žieminių kviečių būklė

Dinaminių stebėjimų duomenimis, vyraujantis žieminių kviečių išsivystymo tarpsnis – BBCH 32, apčiuopiamas antro stiebo bamblys. Atšilę orai spartina augalų vystymąsi. Ypatingai pailgėjo tarpubambliai, todėl reikia parinkti tinkamą ilgo veikimo augimo reguliatorių, kuris tiks jūsų pasirinktai augalų auginimo technologijai. Padės apsispręsti anksčiau rašyta informacija http://www.agroakademija.lt/Straipsniai/StraipPerziura?StraipsnisID=13468&TemaID=1

Nuo pašaknio ligų jau turėjo būti nupurkšta, nes fungicidai efektyviausiai veikia panaudoti iki BBCH 32 tarpsnio.

Kviečių dryžligė šiuo laikotarpiu plačiau išplitusi už septoriozę. Kviečių pasėliuose rasta 12–100 proc. dyžligės pažeistų augalų. Ji pažeidė net antrus augalo išsivysčiusius lapus. Ligos sukėlėjas plinta per užkrėstą sėklą ir augalų liekanas. Labai palankios sąlygos kviečių dryžligei plisti yra ražieninės sėjos atsėliuotuose pasėliuose, todėl ražieninė sėja ir atsėliuotas žieminių kviečių pasėlis, kai šiaudų liekanos neįterptos į dirvą, neatitinka GAAP. Kviečių dryžligė ypač sparčiai plinta šiltu oru. Drėgmė ant lapų arba aukšta santykinė oro drėgmė skatina ligos plitimą. Kasmetiniai derliaus nuostoliai dėl dryžligės padarytos žalos dažniausiai būna 3–15 proc., bet gali siekti ir iki 50 procentų. Apsaugoti nuo kviečių dryžligės geriausiai tinka fungicidai, kuriuose yra veikliosios medžiagos: pyraklostrobinas, benzovindiflupyras, protiokonazolas.

Lapų septoriozės pažeistų augalų rasta tiek pat, kiek pareitą savaitę (8–48 proc.). Tik ligos intensyvumas sustiprėjo. Lapų septoriozė išplinta vyraujant drėgniems orams. M. tritici sukėlėjui optimali temperatūra – apie +15–20 ºC, P. nodorum – +20–25 ºC. Ligos plitimas vertinamas nuo BBCH 31 tarpsnio. Nuo BBCH 33 augimo tarpsnio reikia skaičiuoti lietingas dienas, kai iškrenta daugiau kaip 1 mm kritulių. Fungicidų nuo šios ligos pasirinkimas yra platus. Didesniu efektyvumu pasižymi SHDI cheminės grupės fungicidai, kurių veikliosios medžiagos: fluksapiroksadas, biksafenas, benzovindiflupyras. Iš Triazolų grupės fungicidų gerai veikia turintys veikliąsias medžiagas: mefentriflukonazolą, epoksikonazolą, protiokonazolą.

Svarbiausia, kad sezono metu būtų naudojami skirtingi fungicidai, reikia vengti to paties veikimo pobūdžio veikliąsias medžiagas turinčių fungicidų pakartotinų purškimų. Kontaktinio poveikio fungicidai naudojami mišiniuose su kitais fungicidais, nes vien jų veiksmingumas nebūna pakankamas. Renkantis fungicidą, reikėtų įvertinti situaciją, ar neplinta ir kitos ligos. Pagrindinis žieminių kviečių purškimas nuo lapų septoriozės turėtų būti atliekamas paskutinio lapo– vamzdelėjimo pradžios tarpsniais BBCH 37–41.

Lapų septoriozės pažeistas lapas (Vilkaviškio r.)

Šiemet miltligės pažeistų augalų (40 proc.) rasta tik šią savaitę Klaipėdos rajone. Miltligė žalingiausia ankstyvaisiais vystymosi tarpsniais, todėl nuo bamblėjimo pradžios reikia atidžiai stebėti laukus ir, kilus šios ligos išplitimo rizikai ar ligai pradėjus plisti, purkšti fungicidais. Jei iki viršutinio lapo pasirodymo (BBCH 37–39) nuo šios ligos purkšti neprireikia, tačiau rizika vis tiek yra, reikėtų pasirinkti fungicidus, kurie turi poveikį ir nuo miltligės, ir nuo lapų dėmėtligių. Javams išplaukėjus, miltligė didesnės žalos nebepadaro, todėl javų auginimo technologijose plaukėjimo–žydėjimo metu reikėtų naudoti fungicidus, kurių sudėtyje yra nuo lapų dėmėtligių ir varpų ligų veiksmingų veikliųjų medžiagų. Net tuo metu pradėjus plisti miltligei, šių fungicidų efektyvumo pakaks, kad ligos žala sumažėtų. Auginant jautrias šiai ligai veisles, intensyviai tręšiant azoto trąšomis ir vyraujant palankioms meteorologinėms sąlygoms, reikia naudoti efektyvius nuo miltligės fungicidus. Lietuvoje nuo šios ligos registruoti veiksmingi fungicidai, kurių veikliosios medžiagos: prokvinazidas, metrofenonas, fenpropidinas, fenpropimorfas, spiroksaminas.

Miltligė (Klaipėdos r.)

SVARBU. Visame ūkyje nereikėtų taikyti vienodos javų apsaugos nuo ligų technologijos, nes ir viename ūkyje yra skirtingų veislių, skirtingos būklės ir išsivystymo pasėlių. Juos būtina stebėti ir tik tuo atveju, jeigu liga pasieks žalingumo ribą, naudoti registruotus fungicidus.

Javų apsaugai naudodami fungicidus, nepamirškite pridėti ir insekticidų! Nes su šiluma į pasėlius ateina ir kenkėjai. Jau rasti pirmieji ieviniai amarai ir tripsai.

Registruotos veiksmingos veikliosios medžiagos žieminiuose kviečiuose plintantiems kenkėjams naikinti (pagal IKOK gaires)

Sėjamųjų žirnių būklė

Pradėjome sėjamųjų žirnių pasėlių dinaminius stebėjimus. Šiais metais didžioji žirnių sėja vyko balandžio 6–10 dienomis. Stebimų pasėlių vyraujančios veislės: Respect (64 proc.), Casablanca (9 proc.), Salamanca (9 proc.). Dygstantiems žirniams pavojingiausi sitonai. Suaugėliai, intensyviai maitindamiesi, lapų pakraščiuose padaro U formos taisyklingas iškandas. Augalai per daug nuo suaugėlių pažeidimų nenukenčia, išskyrus tuos atvejus, kai jų gausu žirnių dygimo metu ir nugraužiami augimo kūgeliai. Daug daugiau žalos padaro lervos, misdamos azotą fiksuojančiais šaknų gumbeliais, kadangi sumažėja apsirūpinimas azotu. Stipriai lervų pažeisti augalai skursta, labai lėtai auga. Visi šie simptomai rodo azoto trūkumą. Tai ypač išryškėja, kuomet vyrauja ir kitos žirniams augti nepalankios sąlygos. Sitonų pažeidimų daugiau laukų pakraščiuose. Panaudojus insekticidus, kai tik pastebima sitonų pažeidimų, mažėja suaugėlių aktyvumas, tačiau insekticidų naudojimas lervoms įtakos beveik neturi. Lietuvoje nuo sitonų rekomenduojama purkšti, kai žirnių dygimo metu viename kvadratiniame metre randama 5–10 vabalų.

Sitonas

Žieminių rapsų būklė

Antrus metus iš eilės žieminių rapsų laukai pradeda žydėti nesulaukę gegužės mėnesio. Stebėjimų duomenimis, Pietų ir Vidurio Lietuvoje ant pagrindinio stiebo jau žydi 20–40 proc. žieminių rapsų žiedų (BBCH 62–64), o Šiaurės vakariniuose ir rytiniuose rajonuose – žydėjimo pradžia (BBCH 61–62).

Po geros savaitės žiedlapiai pradės masiškai byrėti, tada bus pats laikas naudoti fungicidą nuo baltojo (sklerotinio) puvinio. Ši infekcija ypač pavojinga, kai sutampa trys pagrindiniai faktoriai: grybo askosporų išbarstymo periodas, rapsų žydėjimo periodas (pradėję kristi žiedlapiai) ir didelė santykinė oro drėgmė. Kad grybo askosporos užkrėstų rapsus, jos turi pasiekti augalo vietą, kur yra pakankamai drėgmės ir maisto medžiagų sudygti ir augti grybui. Tinkamiausi maisto medžiagų šaltiniai askosporoms yra rapsų žiedlapiai, žiedadulkės ir apvytę lapai. Askosporos, patekusios ant žiedų, kartu su žiedlapiais nukrenta ant rapsų lapų ir prie jų prilimpa. Drėgnu oru, kai ilgai laikosi rūkas ar krinta dulksna, ypač tankiuose rapsų pasėliuose, susidaro pakankamai geras mikroklimatas sklerotinio puvinio infekcijai.

Fungicidai nuo sklerotinio puvinio efektyvūs tik tada, kai naudojami užsikrėtimo metu, t. y. žydint rapsams (BBCH 63, kai žydi 30 proc. rapsų žiedų ir pradeda kristi pirmieji žiedlapiai). Fungicidais nupurškus prieš žydėjimą ar po jo, negalima tikėtis gerų rezultatų. Vienu atveju fungicidai bus panaudoti per anksti, dar prieš užsikrėtimą, kitu atveju – per vėlai, nes pasirodžius pirmiesiems matomiems ligos požymiams, sklerotinio puvinio kontroliuoti jau neįmanoma. Taigi, efektyviai rapsų pasėlius nuo sklerotinio puvinio apsaugoti fungicidais įmanoma tik juos naudojant preventyviai, t. y. užsikrėtimo metu, kai jokių išorinių ligos požymių dar nėra. Efektyvūs produktai, kurių sudėtyje yra protiokonazolo, boskalido, azoksistrobino. Kad purškiamas tirpalas geriau padengtų augalus, rekomenduojama naudoti daugiau vandens (1 ha 300–400 l).

Varėnos r. laukuose perpjovus rapsų stiebus, rasta stiebinio paslėptastraublio lervų. Jos kenkia, o naikinti reikėjo vabalus jų migracijos į rapsų laukus metu.

SVARBU. Primename, kad prieš žydinčių pasėlių apdorojimą augalų apsaugos produktais, ne vėliau kaip prieš 2 d., planuojamus purškimus privaloma užregistruoti Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje (PPIS). Darbus pradėti nuo 21 val. vakaro ir užbaigti iki 4 val. ryto.

Bitininkai! Nepamirškite, kad reikia užregistruoti bitynus ir jų buvimo vietą ŽŪIKVC Ūkinių gyvūnų registre. Kitu atveju nebūsite informuojami apie 2,5 km atstumu vykdomus žydinčių augalų purškimus.

Pagal Geros augalų apsaugos praktikos taisykles informaciją rengė Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos vyresnioji augalininkystės specialistė Giedrė Masliukovienė ir konsultantų komanda.