IKMIS: informacija iš laukų 2020-04-09

LŽŪKT informacija

2020-04-09

© LŽŪKT nuotr.

Balandžio orai sparčiai šyla ir keičia situaciją laukuose. Šiuo metu skirtinguose Lietuvos rajonuose žieminių kviečių pasėliai jau baigia krūmytis, tai reiškia, kad jau suformavo didžiausią ūglių skaičių, o kituose jau apčiuopiamas pirmasis stiebo bamblys (BBCH 29–31). Pats laikas panaudoti augimo reguliatorius. Norint juos naudoti optimaliu momentu, būtina susipažinti su veikimo principais, nes netinkamai naudojami šie preparatai gali lemti derliaus nuostolius. Svarbiausia – juos naudoti tik augalams pasiekus reikiamą augimo tarpsnį. Visų pirma patartina taisyklingai nustatyti pasėlio išsivystymo tarpsnį pagal BBCH skalę.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

1 pav. Augalo tarpsnis nustatomas perpjaunant išilgai pagrindinį stiebą

Nustatę pasėlio augalų išsivystymo tarpsnį, pasirinkite tinkamiausią augimo reguliatorių. Veikliosios medžiagos, esančios preparatuose, naudojamos skirtingais augalų augimo tarpsniais, aplinkos sąlygomis, taip pat jos pasižymi nevienodu poveikiu.

Veiklioji medžiaga:

Chlormekvatchloridas – sutrikdo augalinių hormonų giberalinų ir auksinų, tačiau skatina citokininų sintezę, kurie skatina ląstelių dalijimąsi ir šoninių ūglių formavimąsi. Panaudojus preparatą, turintį šios veikliosios medžiagos, krūmijimosi tarpsniu, augalai suformuoja daugiau šoninių ūglių, gausiau žydi ir formuoja varpas.

Augalus nupurškus, kai jie pasiekę BBCH 21–32 stiebo augimo tarpsnį, sutrumpėja apatiniai tarpubambliai. Vėlesniais augalo augimo tarpsniais preparatų, turinčių šios veikliosios medžiagos, naudoti negalima, nes gali būti pažeidžiamos varpos.

Lietuvoje registruoti augimo reguliatoriai, turintys šios veikliosios medžiagos, – Cycocel 750, CCC, Stabilan 750. Šie preparatai nuo kitų skiriasi tuo, kad jų negalima naudoti prieš numatomas arba praėjusias šalnas ir esant lietingam orui. Nerekomenduojama jų naudoti lengvuose dirvožemiuose. Tinkamu laikotarpiu nupurškus pasėlį, gaunamas 6–7 proc. didesnis derlius, pagerėja grūdų kokybė.

Mepikvatchloridas – sisteminio veikimo augalų augimo reguliatorius, kuriuo apdoroti javai būna žemesni, juose suintensyvėja maisto medžiagų gamyba, sustiprėja šaknų sistema, skatinamas žydėjimas ir brendimas. Augalai apsaugomi nuo varpų ir stiebų lūžimo.

Lietuvoje registruoti preparatai – Medax Top, Terpal. Nuo kitų preparatų pastarieji skiriasi naudojimo sąlygomis – juos purkšti patariama esant drėgnam orui.

Trineksapak etilo turintys augimo reguliatoriai slopina giberelinų biosintezę, dėl to mažėja ląstelių ilgis, sustorėja stiebai ir trumpėja tarpubambliai. Šios medžiagos yra Countdown NT, Cuadro NT, Tempo, Moddus Start, Moddus 250 EC, Moxa, Next, Regucil, Bertego, Optimus,, Trimaxx, Calma, Medax Max preparatų sudėtyje.

Lauko augalų auginimo technologijoje, naudojant šias priemones, geriausias rezultatas pasiekiamas, kai krūmijimo tarpsniu naudojami chlormekvatchlorido turintys augimo reguliatoriai, o vėlesniais – trineksapak etilo.

Etefonu purkšti reikėtų augalus nuo vamzdelėjimo pradžios iki plaukėjimo pradžios (BBCH 41–51). Ši veiklioji medžiaga didina augalų atsparumą išgulimui, nes neleidžia ilgėti apatiniams tarpubambliams ir sutrumpina viršutinįjį. Stimuliuoja lignino ir celiuliozės susidarymą, sustiprėja stiebo sienelės.

Etefono negalima naudoti kartu su skystosiomis trąšomis ir herbicidais. Purškiant preparatą Cerone, Grassrooter turinčius šios veikliosios medžiagos, oro temperatūra dienos metu turėtų būti ne žemesnė kaip +15 ºC, o naktį – +5 ºC.

Siekiant norimo efekto, pasėliuose būtina naudoti tik registruotus augalų augimo reguliatorius, atsižvelgiant į rekomenduojamas normas, augimo tarpsnį, maišymą su kitais preparatais.

Lietuvoje registruoti profesionaliam naudojimui skirti žieminių kviečių augimo reguliatoriai

Žieminių rapsų būklė

Daugumoje šalies rajonų žieminiai rapsai yra stiebo augimo ir butonizacijos tarpsnio, butonai matyti iš viršaus (BBCH 39–52). Šiuo tarpsniu augalams galėtų pridaryti daug žalos kopūstiniai stiebiniai paslėptastraubliai. Jiems palankios sąlygos plisti, kai oro temperatūrai pasiekia +9–12 °C, o esant +20 °C, kopūstiniai stiebiniai paslėptastraubliai tampa labai aktyvūs. Vienas kitas vabalas geltonosiose gaudyklėse rastas Kalvarijos sav., Vilkaviškio, Biržų, Jonavos rajonuose. Žalingumo riba, kai vidutiniškai 1 vabalas yra ant 5 augalų arba 10 vabalų geltonoje vandens gaudyklėje per 3 d. Dar nei viename stebėtame pasėlyje nepasiekta, tačiau atsipalaiduoti negalime, nes šie vabalai žiemoja dirvoje po augalų liekanomis, o pavasarį, prasidėjus augalų vegetacijai, skrenda į rapsų pasėlius. Patelės deda kiaušinėlius į rapsų stiebus, žemiau viršūninio pumpuro. Lervos maitinasi stiebo vidiniais audiniais. Pažeisti stiebai deformuojasi, sustorėja, gali plyšti. Nors labiausiai kenkia lervos, bet naikinti reikia vabalus jų migracijos į rapsų laukus metu. Jei pasiekiama žalingumo riba, rekomenduojama pasėlį nupurkšti vienu iš leistinų naudoti insekticidų.

Rapsinių žiedinukų labai daug rasta geltonosiose gaudyklės Kalvarijos sav., po kelis Tauragės, Jonavos, Vilkaviškio rajonų pasėliuose. Jų išvengsime, jeigu orai bus vėjuoti. Optimali oro temperatūra šiems kenkėjams yra +15 ºC. Labai aktyvūs pasidaro esant +20 ºC. Dažnai rapsų augintojai insekticidus naudoja profilaktiškai ir taip didina rezistentiškumo problemą. Norint išvengti didesnių bėdų, reikėtų vadovautis integruotos augalų apsaugos taisyklėmis. Rekomenduojama augalų apsaugos priemones naudoti tik tada, kai pasiekiama žalingumo riba (butonizacijos tarpsniu 3–4 vabalai ant augalo). Apsaugoti nuo žiedinukų tinka visi rapsams registruoti insekticidai.

Web-pav2 Kopūstinis šakninis paslėptastruoblis pirmą kartą buvo aptiktas 2015 m. Varėnos r., o dabar jau vos ne kas antrame rapsų pasėlyje fiksuojamas šis kenkėjas. Iškasus rapsus, ant šaknies kaklelio matomos apvalios išaugos. Jas prapjovus, viduje randama balkšvų lervučių. Iš kiaušinėlių jos išsirito rudenį ir susiformavusiose šaknų išaugose peržiemojo.

Birželio mėnesį išsirita nauji vabalai. Literatūroje rašoma, kad lervų labiau pažeisti augalai blogiau auga ir prasčiau dera. Rapsų viduje esančių lervų sunaikinti jau negalima. Todėl norint efektyviai kovoti su kenkėjais, reikia naikinti paslėptastraublių vabalus, kai jų atsiranda pasėliuose, kol patelės dar nespėjo padėti į augalus kiaušinėlių. Tai reikėtų daryti rudenį. Pavasarinės generacijos šakniniai paslėptastraubliai gali kenkti vasariniams rapsams.

Informaciją rengė Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos vyresnioji augalininkystės specialistė Giedrė Masliukovienė ir konsultantų komanda pagal Geros augalų apsaugos praktikos taisykles