• Temos
• Augalininkystė

IKMIS: informacija iš laukų 2019-06-11

LŽŪKT informacija

2019-06-11

Skelbiame apibendrintus duomenis iš žieminių kviečių ir žirnių pasėlių, kuriuos LŽŪKT konsultantai pateikė 2019-06-11.

Stebėjimų duomenimis, vieni žieminių kviečių pasėliai žydi (BBCH 61–65), o kiti jau formuoja grūdą (BBCH 71). Kur žemesnės vietos ar sunkesnė, drėgnesnė dirva, augalai vystosi ne taip sparčiai. Lengvesnėse žemėse kviečiai skuba auginti sėklas – greitai žydi, greitai augina grūdus. Žydėjimo metu buvo galima naudoti fungicidus nuo varpų fuzariozės, tačiau šiemet ne visur javams žydint iškrito kritulių, o šios ligos išplitimo pagrindinė sąlyga – javų žydėjimo metu bent dvi dienos lietingos. Fungicidai nuo varpų fuzariozės geriausiai apsaugo, kai purškiama ±2 d. nuo užsikrėtimo momento, taigi tik laiku panaudojus triazolų grupės fungicidą (tebukonazolas, protiokonozolas ir metkonazolas) galima tikėtis reikiamo efekto!

Plinta javaklupė

Stebimuose Biržų ir Radviliškio r. pasėliuose plinta javaklupė. Pažeistų augalų varpos tuščios, pabalusios. Tokie augalai lengvai išsirauna, nes jų šaknys būna papuvusios, o pašaknys pajuodavusios. Ligai įsigalėti padeda nesubalansuotas tręšimas azoto trąšomis, skurdžios organinių medžiagų dirvos, kai sėjomainoje gausu javų, kai jei atsėliuoti. Javaklupės išplitimo riziką mažina javų auginimas po ne varpinių priešsėlių, humuso kiekio dirvoje gausinimas, atsparių veislių parinkimas. Literatūroje teigiama, kad sėklą beicuojant efektyviais nuo javaklupės beicais, iš dalies apsaugomi dygstantys augalai.

Purkšti fungicidais jau negalima

Taip pat kviečių pasėliuose rasta kviečių dryžligės (4–28 proc. pažeistų augalų), kurie pažeidė net pirmus (vėliavinius) lapus. Randama 12–100 proc. miltligės pažeistų augalų ir 12–36 proc. – septoriozės.

Paskutinio purškimo fungicidais laikas jau kaip ir baigėsi, nes vidutiniškai po šešių savaičių nuo javų žydėjimo jau į laukus važiuoja kombainai, o fungicidų karencinis laikotarpis gana ilgas – apie 40 dienų.

Sėjamųjų žirnių būklė

Sėjamųjų žirnių pasėliuose jau matomi pirmi vainiklapiai, žiedynai dar neišsiskleidę.Kai kuriuose žirnių viršūnėse tarp dar neišsiskleidusių paskutinių lapelių apsigyveno žirnių žiedynų tripsai, kuriems plisti palankūs šilti orai. Jie pasirodo butonizacijos tarpsniu ir minta žiedų užuomazgomis, vėliau – žiedais ir ankštimis. Pažeisti žiedai būna išblyškę, vėliau paruduoja ir gali visai neužmegzti ankščių. Pažeistos ankštys būna menkesnės, deformuotos, susisukusios, padengtos charakteringomis rudai sidabriškomis dėmėmis. Tripsai turi daug augalų šeimininkų, todėl jie gali išlikti lauke kelerius metus. Žiedynų tripsai labiausiai išplinta ten, kur nesilaikoma sėjomainos. Žalingumo riba nenustatyta. Dažniausiai purkšti nereikia, nes kai purškiame insekticidais nuo kitų kenkėjų, žirniai apsaugomi ir nuo tripsų. Labai išplitus tripsams, derliaus nuostoliai gali siekti iki 20 procentų.

Gausu amarų

Šiemet, kaip niekad, ant visų augalų gausu amarų. Ne išimtis ir žirnių laukai. Juose rasta kolonijos žirninių amarų. Apniktų amarais augalų derlingumas gerokai sumažėja. Taip pat amarai žirniuose platina virusines ligas. Ypač daug žirninių amarų prisiveisia šiltą vasarą. Esant +20 ºC, nauja generacija išsivysto per 10 d., kai per daug šilta, amarų populiacija gali sunykti savaime. Norint nustatyti amarų gausumą lauke, reikia augalą papurtyti ar padaužyti ant balto pagrindo (popieriaus lapo) ir amarus suskaičiuoti. Žirnių butonizacijos tarpsniu pasėlius reikia stebėti ypač atidžiai. Ant penktadalio augalų radus pavienių amarų, reikia naudoti insekticidus. Pavėluotas purškimas insekticidais, kai amarai smarkiai išplinta, bus ne toks veiksmingas nei plitimo pradžioje. Veiksmingesni nuo amarų yra specifiniai insekticidai – aficidai.

Patikrinkime, ar yra žirninių vaisėdžių

Reikia atkreipti dėmesį, ar pasėliuose yra žirninių vaisėdžių, nes jų skraidymo pradžia sutampa su žirnių butonizacijos tarpsniu. Šie kenkėjai skraido naktimis ir deda kiaušinėlius ant lapų, žiedų, ankščių užuomazgų. Jei gaudyklėse pagaunama 10 ar daugiau vaisėdžių, rekomenduojama naudoti sisteminio veikimo insekticidus, kurie tuo pačiu augalus apsaugos ir nuo kitų kenkėjų (amarų, tripsų, sitonų).

Gali pasirodyti pirmieji žirnių askochitozės požymiai

Šiuo metu gali pasirodyti pirmieji žirnių askochitozės požymiai, bet su fungicidais skubėti nereikėtų. Veiksmingiausia, kai jie nuo šios ligos naudojami butonizacijos–žydėjimo tarpsniu. Efektyviausia žirnius purkšti fungicidais, kai pasėlyje žydi apie 3–5 proc. augalų. Galima naudoti produktus su šiomis registruotomis veikliosiomis medžiagomis: ciprodinilu, fludioksonilu, protiokonazolu, tebukonazolu, mankocebu. Taupant važiavimus, rekomenduojama atlikti vieną purškimą su fungicidu ir insekticidu.

Primename, kad prieš pradedant žydinčius pasėlius apdoroti augalų apsaugos produktais, ne vėliau kaip prieš 2 d. planuojamus pasėlių purškimus privaloma užregistruoti Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje (PPIS). Darbus pradėti nuo 21 val. vakaro ir užbaigti iki 4 val. ryto. Bitininkai! Nepamirškite, kad reikia užregistruoti savo bitynus ir jų buvimo vietą ŽŪIKVC Ūkinių gyvūnų registre. Kitu atveju nebūsite informuojami apie vykdomus 2,5 km atstumu žydinčių augalų purškimus.

Detalesnės informacijos iš pasėlių stebėjimų, vykdomų visoje Lietuvoje, galite rasti informaciniame portale – www.ikmis.lt

IKMIS pasėlių stebėjimo vaizdo reportažus žiūrėkite čia.

Informaciją pagal Geros augalų apsaugos praktikos taisykles rengė Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos augalininkystės specialistė Giedrė Masliukovienė ir konsultantų komanda.