• Temos
• Augalininkystė

IKMIS: informacija iš laukų 2019-05-29

LŽŪKT informacija

2019-05-30

© LŽŪKT nuotr.

Žieminių kviečių pasėliai išsivystę skirtingai: nuo BBCH 41 (vamzdelėjimo pradžios) iki BBCH 55 (plaukėjimo vidurio). Kaip ir praėjusią savaitę, pasėliuose šeimininkauja dryžligė.

Kviečių dryžligės pažeistų augalų rasta Šalčininkų (100 proc.), Kaišiadorių (76 proc.), Jonavos (36 proc.), Alytaus (36 proc.), Jurbarko (36 proc.), Biržų (28 proc.), Trakų (16 proc.), Panevėžio (36 proc.), Pakruojo (16 proc.), Kauno (16 proc.), Akmenės (16 proc.) rajonuose. Ligos intensyvumas šoktelėjo ir yra nuo 0,21 iki 5,49 procento.

Po truputį įsidrąsino ir miltligė. Ilgai tūnojusi apačioje ant stiebo, dabar jau pradėjo kopti į viršų. Miltligės pažeistų augalų rasta Panevėžio (64 proc.), Šalčininkų (52 proc.), Joniškio (44 proc.), Šiaulių (24 proc.) rajonuose.

Stiprūs vėjai, liūtiniai lietūs, atrodo, turėtų augalus išvaduoti nuo kenkėjų, tačiau, atliekant apskaitas, apniktų tripsais, ievinių amarų kolonijomis, lemų lervomis rasta 50 proc. pasėlių.

Fungicidų naudojimas

Antrasis, arba pagrindinis purškimas fungicidais, reikalingas apsaugoti javų lapus nuo grybinių lapų ligų. Purškiama išsiskleidus paskutiniam lapui iki kol augalai išplaukėja (BBCH 39–55). Fungicidų paudojimo laikas (ar pasėliai bus purškiami vos tik išsiskleidus paskutiniajam lapui (BBCH 39), ar javams išplaukėjus (BBCH 55), priklauso nuo lapų ligų plitimo intensyvumo, taip pat ir nuo to, ar buvo purkšti pasėliai fungicidais bamblėjimo pradžioje. Pasėlius reikėtų purkšti, kai ligos pažeidžia trečiąjį nuo viršaus lapą ir ne vėliau, negu pirmieji simptomai jau ryškėja ant antrųjų lapų. Labai svarbu kuo ilgiau išlaikyti paskutiniuosius du augalų lapus ir varpą sveikus, nes jie yra tiesiogiai atsakingi už gero ir kokybiško derliaus subrandinimą.

Javų apsaugai naudodami fungicidus, nepamirškite pridėti ir insekticidų!

Vasarinių javų pasėliai vieni krūmijasi, augina šoninius ūglius, kiti bamblėja (BBCH 21–32). Vasarojuje plinta sparnuotieji ieviniai amarai, skraido javiniai lapiniaipjūkleliai, rasta lemų lervų.

Vasarinių miežių pasėliuose plinta tinkliškoji dryžligė. Randama 4–44 proc. pažeistų augalų.

Vasarinių kviečių pasėliuose plinta miltligė. Randama 28–100 proc. pažeistų augalų. Miltligei plisti palankiausia temperatūra yra +15–22 ºC. Tokia ji ir buvo. Atsparios veislės, atsėliavimo ir tos pačios rūšies augalų kaimynystės vengimas, sudygusių pabirų naikinimas, optimalus sėjos laikas ir sėklos norma, subalansuotas tręšimas – štai veiksmai, kurie maksimaliai sumažina šios ligos riziką. Miltligės rizikai padidėjus, reikia naudoti fungicidus. Purškiant vieną ar du kartus, bet ne vėliau plaukėjimo tarpsnio. Miltligės sukėlėjui būdinga didelė atsparumo fungicidams atsiradimo rizika, todėl rekomenduojama pakartotinai purkšti parenkat kitos veiklios medžiagos fungicidus.

Miltligės plitimo sąlygos vasarinių kviečių pasėliuose (pažeidimo intensyvumas išreikštas lygiais)

Jei vasarinius javus ruošiamasi purkšti fungicidais nuo miltligės ar miežius nuo tinkliškosios dryžligės, į tirpalo mišinį pridėkite ir insekticidų nuo plintančių kenkėjų. Augimo reguliatorius reikėtų naudoti tik aukštaūgių veislių vešliuose vasarinių javų pasėliuose.

Žieminių rapsų pasėliai vieni baigia žydėti, kiti turi 10–30 proc. išsivysčiusių ankštarų. Kai kuriuose žieminių rapsų laukuose, tiksliau ankštarose, randama ankštarinių gumbauodžių lervų. Išsiritusios ir išskirdamos seiles, jos maitinasi ankštaros vidinės sienelės audiniais. Pažeistos ankštaros deformuojasi, išsipučia, gelsta, paskui plyšta išilgai. Vėliau dažnai jas išlukštena paukščiai, ieškodami lervų.

Skirtingai nuo praėjusių metų tuo pačiu laiku darytų stebėjimų, neaptikta kopūstiniais amarais apniktų augalų. Kopūstiniai amarai nėra dažnas ir plačiai paplitęs rapsų kenkėjas, tačiau atskirais atvejais išplinta, dažniausiai lokaliai. Tai čiulpiantis kenkėjas, čiulpia augalo sultis, gali apnikti įvairias augalo dalis. Pažeistų augalų sėklos smulkios. Tik retais atvejais gali prireikti naudoti insekticidus nuo amarų. Žalingumo riba yra 2 amarų kolonijos 1 m² lauko pakraštyje.

Žieminių rapsų dinaminiai stebėjimai baigti. Apibendrinant situaciją, galima sakyti, kad šį sezoną rapsams teko ištverti įvairias mūsų motulės gamtos paruoštas išdaigas: šaltą pavasarį, stiprias šalnas, kai formavo butonus ir ruošėsi žydėti. Žieminiai rapsai pradėjo formuoti ankštaras. Baigėsi ir geriausias laikas panaudoti insekticidus ir fungicidus nuo ankštarinio paslėptastrublio ir sklerotinio puvinio. Prasidėjęs ankščių formavimasis atskleis padarytas klaidas, parodys, ar daug žiedų nušalo, kiek jų sunaikino žiedinukai, o pagal šakų kiekį galima nuspėti sausros poveikį derliui. Žodžiu, vėl gi, teks pasimokyti iš klaidų.

Vėlyvos šalnos padariniai (Varėnos r.)

Individualios konsultacijos su LŽŪKT augalininkystės konsultantais informaciniame portale www.ikmis.lzukt.lt.

Informaciją rengė Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos augalininkystės specialistė Giedrė Masliukovienė ir konsultantų komanda pagal Geros augalų apsaugos praktikos taisykles