© Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba
Atsisveikiname su netikėtai šilta pavasario pabaiga. Lyginant šiuos ir praėjusius metus pastebime, kad lauko augalai pirmauja savo išsivystymo tarpsniu. Šią savaitę įsivyravus karštiems, sausiems orams pasėliuose gausu kenkėjų, dėl kurių daromos žalos galimas derliaus sumažėjimas.
Žieminių kviečių būklė
Žieminių kviečių pasėliai išsivystę labai skirtingai: nuo BBCH 41 (vamzdelėjimo pradžios) iki BBCH 59 (plaukėjimo pabaigos). Pasėliuose, kuriuose plinta kviečių dryžligė (randama 16–92 proc. pažeistų augalų) – pažeistas pirmas ir antras augalo lapas, o apatiniame lapų jarde randama miltligė – 8–48 proc. pažeistų augalų. Grybinės ligos sparčiai puola augalus, joms plisti užtenka rasos drėgmės, kuri ant augalų lapų nugula tik kelioms valandoms.
Per javų žydėjimą naudojant augalų apsaugos produktus, rekomenduojama jų nemaišyti su jokiomis trąšomis.
Jei ir toliau vyraus sausi bei karšti orai, nelis – kviečių žydėjimo metu pasėlių nereikės purkšti fungicidais, skirtų kovoti su varpų fuzarioze.
Vasarinių kviečių ir miežių būklė
Vienuose pasėliuose vasariniai javai krūmijasi (BBCH 21–23), o kituose – jau rodo vėliavinį lapą (BBCH 37). Atrodo, kad vasariniai javai tarytum lenktyniauja su žieminiais kviečiais. Nors vasarojus vystosi sparčiai, bet ūgiu pasigirti negali, vargiai kiškis juose pasislėptų, ausys tikrai kyšotų.
Vasarinių miežių pasėliuose tinkliškoji dryžligė rasta: Trakų, Lazdijų, Alytaus, Jurbarko, Vilkaviškio, Šiaulių rajonuose, bet juose žalingumo riba nebuvo viršyta.
Vasarinių kviečių pasėliuose miltligė viršijo žalingumo ribą, ligos požymiai buvo rasti – Zarasų, Panevėžio, Akmenės, Lazdijų, Joniškio, Šalčininkų, Širvintų, Jurbarko, Kėdainių rajonuose.
Rudosios rūdys buvo užfiksuotos Pagėgių r. kviečių pasėliuose. Šį sezoną pirmieji rudųjų rūdžių židiniai buvo aptikti Šilutės r. Jeigu pavasarį iškyla stipri rūdžių išplitimo rizika, būtina purkšti fungicidais. Labai jautrių ligai veislių pasėlius gali tekti purkšti net du kartus.
Prieš purškiant fungicidais, reikėtų atkreipti dėmesį į ligų žalingumo ribą. Jeigu rūdys kviečiuose pasirodo kartu su kitomis lapų ligomis augalų bamblėjimo–žydėjimo tarpsniu (BBCH 32–65), rekomenduojama fungicidais purkšti nuo viso ligų komplekso.
Jei vasarinius javus ruošiatės purkšti fungicidais, į tirpalo mišinį įdėkite ir insekticidų nuo plintančių kenkėjų. Augimo reguliatorius reikėtų naudoti tik aukštaūgių veislių vešliuose vasarinių javų pasėliuose ir įvertinus jų atsipirkimą.
Kada naudoti fungicidus?
Antrasis, arba pagrindinis, fungicidų purškimas reikalingas siekiant apsaugoti javų lapus nuo grybinių lapų ligų. Purškiama išsiskleidus paskutiniajam lapui iki augalų išplaukėjimo (BBCH 39–55). Fungicidų panaudojimo laikas – ar pasėliai bus purškiami vos tik išsiskleidus paskutiniajam lapui (BBCH 39), ar javams išplaukėjus (BBCH 55) – priklauso nuo lapų ligų plitimo intensyvumo, taip pat ir nuo to, ar buvo fungicidai naudoti bamblėjimo pradžioje.
Pasėlius reikėtų purkšti, kai ligos pažeidžia trečiąjį nuo viršaus lapą ir ne vėliau, nei pirmieji simptomai jau ryškėja ant antrųjų lapų. Labai svarbu kuo ilgiau išlaikyti paskutiniuosius du augalų lapus ir varpą sveikus, nes jie – tiesiogiai atsakingi už gero ir kokybiško derliaus subrandinimą
Žieminių rapsų būklė
Žieminių rapsų pasėliai jau formuoja ankštaras (BBCH 73–79).
Kai kuriuose žieminių rapsų pasėliuose, apžiūrint ankštaras randama ankštarinių gumbauodžių lervų. Išsiritusios ankštarinio gumbauodžio lervos, išskirdamos seiles, maitinasi ankštaros vidinės sienelės audiniais. Pažeistos ankštaros deformuojasi, išsipučia, gelsta, vėliau išilgai suplyšta. Jas dažnai išlukštena paukščiai, ieškodami lervų.
Žieminių rapsų dinaminiai stebėjimai baigti. Apibendrinant juos galima teigti, kad šį sezoną rapsams teko ištverti sunkią, šlapią žiemą. Pavasarį pasėliai buvo išretėję. Tačiau tai tapo pliusu, kadangi rapsai stipriai šakojosi, plėtėsi į šonus. Dabar sunku įžengti į pasėlių vidurį, nes viskas tankiai suaugę.
Jau dabar galime stebėti savo klaidas, kurias padarėme augindami žieminius rapsus, ir pasimokyti iš jų. Pavyzdžiui, susisukusios kaip sraigės arba susirietusios, pageltusios, trūkinėjančios ankštaros, kuriose likę sveiki grūdai – tai ne laiku atlikto purškimo pasekmė.
Šį sezoną rapsų pasėlius anksti apniko rapsiniai žiedinukai, ankštariniai paslėptastraubliai. Kiek spėjo, tiek pridarė žalos. Dauguma rapsų augintojų sėkmingai sukontroliavo jų gausą lauke.
Viską skaičiuosime, kai rapsų sėklų derlius suguls į aruodus, ir tada spręsime, ar buvo geri metai. Linkime gausių aruodų!
O kokia situacija Jūsų rajono pasėliuose? Galite pasidomėti – www.ikmis.lt
Vaizdo reportažus iš pasėlių stebėjimų galite žiūrėti www.agroakademija.lt
Informaciją rengė Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos augalininkystės specialistė Giedrė Masliukovienė ir konsultantų komanda pagal geros augalų apsaugos praktikos taisykles.