• Temos
• Augalininkystė

IKMIS: informacija iš laukų 2018-05-23

LŽŪKT informacija

2018-05-23

© Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba

Vasarinių kviečių ir miežių būklė

Vieni vasariniai javai augina lapelius (BBCH 12–14), kiti – bamblėja (BBCH 29–30). Šiluma ir krituliai labai paspartino augalų augimą, stypimą. Pats laikas pagalvoti ir apie augimo reguliatoriaus pasirinkimą. Žinoma, kartu ūgtelėjo ir piktžolės. Jų rūšinis spektras pasėliuose labai platus, todėl būtina atsakingai pasirinkti herbicidus ir panaudoti juos mišinyje su augimo reguliatoriumi. Darbų pasėliuose – tik spėk suktis.

Vasariniuose miežiuose jau rasta tinkliškosios dryžligės (4–24 proc.), miltligės (12 proc.) pažeistų augalų. O vasarinių kviečių pasėliuose plinta miltligė (randama 8–36 proc. pažeistų augalų).

Reiktų atidžiau rinktis beicus ir didelį dėmesį skirti sėklų beicavimo kokybei. Apsaugos priemonių reikės imtis vasarojui pasiekus BBCH 31 tarpsnį ir jei ligos plis toliau.

Sausas oras palankus daugeliui kenkėjų daugintis ir kenkti. Praeitą savaitę buvo rasta augalų, pažeistų javinių spragių, o šią savaitę jau rasta lemų, amarų ir net tripsų. Todėl atidžiai stebėkite pasėlius.

Žieminių kviečių būklė

Dinaminių stebėjimų duomenimis, Lietuvos rajonuose žieminiai kviečiai yra skirtingai išsivystę: nuo BBCH 37 (pasirodė paskutinysis lapas, dar susisukęs) iki BBCH 43 (vamzdelėjimo vidurys).

Kviečių dryžligės pažeistų augalų rasta Šalčininkų (12 proc.), Biržų (16 proc.), Raseinių (16 proc.), Kretingos (24 proc.), Zarasų (36 proc.), Akmenės (48 proc.), Kaišiadorių (48 proc.), Ukmergės (56 proc.), Širvintų (56 proc.) rajonuose. Ligos pažeidimo intensyvumas svyravo tik nuo 0,04 – 0,90 proc.
Lapų septoriozės pažeistų augalų rasta Jurbarko (4 proc.), Joniškio (8 proc.), Akmenės (8 proc.), Širvintų (16 proc.), Varėnos (41 proc.) rajonuose. Ligos pažeidimo intensyvumas svyravo tik 0,03–0,25 proc.

Miltligės pažeistų augalų rasta Trakų (24 proc.), Raseinių (32 proc.), Joniškio (44 proc.), Utenos (48 proc.), Šalčininkų (51 proc.) rajonuose. Ligos pažeidimo intensyvumas svyravo 0,11–0,80 proc.

Kadangi plinta ligos, ir pasirodė augalo paskutinis lapas, kuris augina grūdus, reikia jį išlaikyti kuo ilgiau sveiką, o tai galima atlikti pasirinkus tinkamus fungicidus. Taip pat reikia augalus patręšti, kad daugiau išaugtų geros kokybės grūdų.

Augalų apsaugos produkto parinkimas pagal veikliąją medžiagą:

Miltligė:

Fenprofimorfas, fenpropidinas, metrafenonas, prokvinazidas, piriofenonas, spiroksaminas.

Lapų septoriozė:

Boskalidas, biksafenas, chloratholonilas, epoksikonazolas, metkonazolas, protiokonazolas, difenokonazolas.

Kviečių dryžligė:

Protiokonazolas, propikonazolas, boskalidas, biksafenas. pyraklostrobinas, azoksistrobinas, fluoksastrobinas, pikoksistrobinas, trifloksistrobinas.

Apžiūrint augalų lapus, pastebėtos dėmės, kurios yra ne dėl ligos. Tai javų fiziologinės dėmės: trūksta vario, geležies arba mangano. Taip nutiko dėl drėgmės trūkumo ir vėsių naktų – augalai nebegali pasiimti reikiamo maisto medžiagų kiekio.

Žieminių rapsų būklė

Daugelio žieminių rapsų krenta žiedlapiai ir formuojamos ankštaros (BBCH 67–73). Jeigu oras kaitaliosis iš drėgno į sausą periodus, susidarys palankios sąlygos plisti juodajai dėmėtligei (alternariozei). Esant juodosios dėmėtligės išplitimo rizikai, vienkartinis purškimas fungicidais turėtų būti atliktas po žydėjimo, kai pirmosios ligos dėmės pastebimos ant ankštarų.

Jeigu rapsų žydėjimo metu pasėlyje buvo gausu ankštarinių paslėptastraublių vabalų, tai rapsų žydėjimo pabaigoje reikia purkšti insekticidais, nes iškyla didelė ankštarinių gumbauodžių žalos rizika. Lietuvoje nuo šio kenkėjo registruotos šios veiklios medžiagos: beta-cyflutrinas, cipermetrinas, deltametrinas tau-fluvalinatas.

DĖMESIO: draudžiama purkšti žydinčius augalus, kuriuos apdulkina bitės ir kiti vabzdžiai nuo 4 val. iki 21 val. Būtina ne vėliau kaip prieš 2 kalendorines dienas apie planuojamą purškimą paskelbti Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje.

Detalesnės informacijos iš pasėlių stebėjimų, vykdomų visoje Lietuvoje, galite rasti informaciniame portale – www.ikmis.lt

IKMIS pasėlių stebėjimo vaizdo reportažus žiūrėkite čia.

Informaciją rengė Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos augalininkystės specialistė Giedrė Masliukovienė ir konsultantų komanda pagal geros augalų apsaugos praktikos taisykles.