Šiltas ir gražus pavasaris tęsiasi toliau. Kaip praneša Lietuvos hidrometeorologinė tarnyba, jau ketvirtas dešimtadienis iš eilės, kai vidutinė oro temperatūra visoje šalyje buvo vidutiniškai 3,5 °C aukštesnė, palyginti su standartine klimato norma.
Gegužės 5–8 d. dirvos paviršiuje užfiksuotos šalnos. Dirvožemiai augalo šaknų (20 cm) gylyje drėgnesni išliko tik Vakarų Lietuvoje, kur iškrito daugiau kritulių. Kitur šalyje, kur kritulių buvo gerokai mažiau arba nebuvo visai, dirvožemiai sparčiai džiūvo, buvo sausoki arba visiškai išdžiūvę.
Žieminių rapsų būklė
Vyraujantis žieminių rapsų išsivystymo tarpsnis – BBCH 65 (visiškas žydėjimas, t. y. ant pagrindinio stiebo žydi 50 proc. žiedų, senesni žiedlapiai krenta). Tinkamas laikas panaudoti fungicidus nuo baltojo (sklerotinio) puvinio, tuo pačiu rapsus apsaugant nuo ligų infekcijos per įplyšusius stiebus. Žydėjimo pabaigoje (BBCH 69) galima purkšti nuo juodosios dėmėtligės (alternariozės).
SVARBU: naudodami augalų apsaugos produktus augalams žydint, nepamirškite prieš 2 kalendorines dienas purškimą užregistruoti Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (ŽŪIKVC) tvarkomoje Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje (PPIS) ir purkšti nuo 21 val. vakaro iki 4 val. ryto. Kaip tai padaryti, sužinosite perskaitę informaciją Naudotojo instrukcija.
Bitininkams primename, kad reikia užregistruoti savo bitynus ir jų buvimo vietą ŽŪIKVC Ūkinių gyvūnų registre. Tik užregistravę bitynų vietą, jų laikytojai gaus informaciją apie 2,5 km atstumu nuo bitynų vykdomus žydinčių augalų purškimus ar neonikotinoidais beicuota rapsų sėkla apsėtus laukus.
Stebėjimų duomenimis, Pietų ir Vidurio Lietuvoje rapsinio žiedinuko populiacija žymiai sumažėjo, o Šiaurės vakariniuose ir rytiniuose rajonuose – pagausėjo. Tai lėmė augalų išsivystymas ir įsivyravę šilti ir saulėti orai. Šiuo metu vaikščiojant po medumi kvepianti rapsų pasėlį galime įvertinti jau padaryta rapsinio žiedinuko žalą apžiūrėdami, ar ant visų žiedkočių yra užsimezgusios ankštarėlės.
Atliekant apskaitas pastebėta, kad ankštarinių paslėptastraublių lauko pakraščiuose randama gausiau, nei lauko viduryje. Jų žalingumo riba – vidutiniškai 1 vabalas ant augalo. Išplitus ankštariniam paslėptastraubliui tik pakraščiuose, pakanka nupurkšti tik juostą aplink visą lauką. Purkšti po žydėjimo – nebenaudinga. Insekticidų naudojimas turi būti saugus bitėms.
Žieminių kviečių būklė
Dinaminių stebėjimų duomenimis, Lietuvos rajonuose žieminiai kviečiai yra skirtingai išsivystę: nuo BBCH 32 (apčiuopiamas antras stiebo bamblys) iki BBCH 37 (pasirodė paskutinis lapas, bet dar susisukęs).
Miltligės pažeistų augalų rasta Utenos (64 proc.), Raseinių (32 proc.), Prienų (24 proc.), Trakų (28 proc.), Šalčininkų (20 proc.) rajonuose.
Kviečių dryžligės pažeistų augalų rasta Vilkaviškio (20 proc.), Zarasų (36 proc.), Akmenės (44 proc.), Širvintų (56 proc.), Kretingos (76 proc.), Kaišiadorių ( 60 proc.) rajonuose.
APSAUGA. Fungicidus naudoti rekomenduojame išsiskleidus augalo paskutiniam lapui (BBCH 39). Reikia atsižvelgti į meteorologines sąlygas. Jei lietinga ir šilta, gausiau plinta dėmėtligės. Įsivyravus sausiems orams, jos plinta mažiau, todėl galima purškimą atidėti iki plaukėjimo tarpsnio (BBCH 51–55).
Reikia rinktis fungicidą, kuris ne tik stabdytų ligų plitimą, bet ir gydytų. Patartina registruotos fungicido normos nemažinti, į tirpalą įmaišyti insekticido.
Žieminių kviečių pasėliuose jau plinta tripsai. Įvertinti jų gausumą pasėlyje gana sunku, kadangi tai labai smulkūs vabzdžiai, judrūs ir dažnai yra ne lapų paviršiuje, o pasislėpę po lapamakštėmis.
Insekticidais purkšti rekomenduojama tik tripsams viršijus žalingumo ribą – bamblėjimo pabaigoje (BBCH 37–39), kai ant stiebo vidutiniškai randama 1–2 tripsai, ir apnikta 50 proc. stiebų.
O lemų jau gausu kviečių pasėliuose. Lemai gausiau išplinta sausą ir šiltą pavasarį. Kviečiai turėtų būti stebimi. Lemų žalingumo riba nėra nustatyta. Dažniausiai nuo lemų atskirai naudoti insekticidų nereikia, tačiau purškiant pasėlius insekticidais nuo kitų kenkėjų, kviečiai apsaugomi ir nuo lemų.
Vasarinių kviečių ir miežių būklė
Pradėti stebėti vasarinių kviečių ir miežių pasėliai. Ankstyvos sėjos vasarinių javų lapus graužia javinės spragės (juostelinės ir stiebinės). Šios spragės aktyvios tada, kai sausa, o temperatūra siekia 17–20 oC šilumos. Papildomai pasimaitinusios augalų lapais, patelės deda kiaušinius dirvoje, 1–3 cm gylyje. Lervos vystosi dirvoje, bet daug žalos nepadaro. Insekticidais purkšti pasėlių nerekomenduojame.
O kokia situacija Jūsų rajono pasėliuose? Galite plačiau sužinoti www.ikmis.lt
IKMIS pasėlių stebėjimo vaizdo reportažus žiūrėkite čia.
Informaciją rengė Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos augalininkystės specialistė Giedrė Masliukovienė ir konsultantų komanda pagal geros augalų apsaugos praktikos taisykles.