• Temos
• Augalininkystė

IKMIS: informacija iš laukų 2018-04-24

LŽŪKT informacija

2018-04-25

© Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba

Balandžio mėnesio orai sparčiai šyla ir keičia situaciją laukuose. Šiuo metu skirtinguose Lietuvos rajonuose žieminių kviečių pasėliai krūmijasi, o kituose jau prasidėjo bamblėjimo pradžia (22–30 BBCH). Pats laikas panaudoti augimo reguliatorius.

Norint augimo reguliatorius panaudoti optimaliu momentu, būtina susipažinti su jų veikimo principais, nes netinkamai naudojami šie preparatai gali lemti derliaus nuostolius. Svarbiausia – juos naudoti tik augalams pasiekus reikiamą augimo tarpsnį. Visų pirma patartina taisyklingai nustatyti pasėlio išsivystymo tarpsnį pagal BBCH skalę.

Augalo tarpsnis nustatomas perpjaunant išilgai pagrindinį stiebą (žr. pav.)

Nustatę pasėlio augalų išsivystymo tarpsnį, pasirinkite tinkamiausią augimo reguliatorių. Veikliosios medžiagos, esančios preparatuose, naudojamos skirtingais augalų augimo tarpsniais, aplinkos sąlygomis, taip pat jos pasižymi nevienodu poveikiu.

Veiklioji medžiaga:

1. Chlormekvatchloridas – sutrikdo augalinių hormonų giberalinų ir auksinų, tačiau skatina citokininų sintezę, kurie skatina ląstelių dalijimąsi ir šoninių ūglių formavimąsi. Panaudojus preparatą, turintį šios veikliosios medžiagos krūmijimosi tarpsniu, augalai suformuoja daugiau šoninių ūglių, gausiau žydi ir formuoja varpas.

Augalus nupurškus kai jie yra pasiekę BBCH 29–32 stiebo augimo tarpsnį, sutrumpėja apatiniai tarpubambliai. Vėlesniais augalo augimo tarpsniais preparatų, turinčių šios veikliosios medžiagos, naudoti negalima, nes gali būti pažeidžiamos varpos.

Lietuvoje registruoti augimo reguliatoriai, turintys šios veikliosios medžiagos, – Cycocel 750, CCC, Stabilan 750. Šie preparatai nuo kitų skiriasi tuo, kad jų negalima naudoti prieš numatomas arba praėjusias šalnas ir esant lietingam orui. Nerekomenduojama jų naudoti lengvuose dirvožemiuose. Tinkamu laikotarpiu nupurškus pasėlį, gaunamas 6–7 proc. didesnis derlius, pagerėja grūdų kokybė.

2. Mepikvatchloridas – sisteminio veikimo augalų augimo reguliatorius, kuriuo apdoroti javai būna žemesni, juose suintensyvėja maisto medžiagų gamyba, sustiprėja šaknų sistema, skatinamas žydėjimas ir brendimas. Augalai apsaugomi nuo varpų ir stiebų lūžimo.

Lietuvoje registruoti preparatai – Medax Top, Terpal, Caryx. Nuo kitų preparatų pastarieji skiriasi naudojimo sąlygomis – juos purkšti patariama esant drėgnam orui.

3. Trineksapak etilo turintys augimo reguliatoriai slopina giberelinų biosintezę, dėl to mažėja ląstelių ilgis, sustorėja stiebai ir trumpėja tarpubambliai. Šios medžiagos yra Countdown NT (VATŽŪM registruotas 2018 m.), Bertego (VATŽŪM registruotas 2018 m.), Tempo (VATŽŪM registruotas 2018 m.), Regucil (VATŽŪM registruotas 2018 m.), Moxa, Medax Max, Cuadro NT, Calma, Moddus Start, Trimaxx, Optimus, Moddus 250 EC preparatų sudėtyje.

Lauko augalų auginimo technologijoje, naudojant šias priemones, geriausiais rezultatas pasiekiamas, kai krūmijimo tarpsnyje naudojami chlormekvatchlorido turintys augimo reguliatoriai, o vėlesniuose – trineksapak etilo.

4. Etefonu purkšti reikėtų augalams pasiekus krūmijimosi tarpsnį, iki pasirodant vėliaviniui lapui – BBCH 29–37. Ši veiklioji medžiaga didina augalų atsparumą išgulimui, nes neleidžia ilgėti apatiniams tarpubambliams ir sutrumpina viršutinįjį. Stimuliuoja lignino ir celiuliozės susidarymą, sustiprėja stiebo sienelės.

Etefono negalima naudoti kartu su skystosiomis trąšomis ir herbicidais. Purškiant preparatą Cerone, turinčius šios veikliosios medžiagos, oro temperatūra dienos metu turėtų būti ne žemesnė kaip 15 ^oC, o naktį – 5 ^oC.

Siekiant norimo efekto, pasėliuose būtina naudoti tik registruotus augalų augimo reguliatorius, atsižvelgiant į rekomenduojamas normas, augimo tarpsnį, maišymą su kitais preparatais.

Žieminių rapsų būklė

Daugumoje šalies rajonų žieminiai rapsai pasiekė butonizacijos tarpsnį (BBCH 50–55). Šiuo tarpsniu augalams galėtų pridaryti daug žalos rapsiniai žiedinukai, jeigu oro temperatūra pakiltų iki +15 °C ir aukščiau. Kadangi šiuo metu vyrauja žemesnė oro temperatūra, kenkėjai mažiau aktyvūs ir mažiau žalingi. Rapsų žiedpumpuriuose nejudrių žiedinukų rasta Lazdijai, Marijampolės, Pagėgių, Prienų, Vilkaviškio rajonuose. Dauguma pasėlių „prašoks“ kritinį – butonizacijos tarpsnį – ir insekticidų naudoti neprireiks.

Rapsų pasėliuose taip pat aptikta kopūstinių stiebinių paslėptastraublių (Anykščių, Joniškio, Prienų rajonuose). Dirvai sušilus 2 cm gylyje iki 6 °C, paslėptastraubliai palieka žiemojimo vietas ir skrenda į naujus rapsų pasėlius. Straubliuku padaroma skylutė stiebe, per kurią patelės deda kiaušinėlius į jaunus rapsų stiebus ar lapkočius. Lervos maitinasi stiebo audiniais. Palankios sąlygos kenkėjams plisti susidaro oro temperatūrai pasiekus 9–12 °C, o esant 20 °C temperatūrai, kopūstiniai stiebiniai paslėptastraubliai tampa labai aktyvūs. Pagrindinė profilaktinė priemonė nuo stiebinių paslėptastraublių yra tinkama sėjomaina (be kitų bastutinių augalų). Insekticidų naudojimas nuo šių kenkėjų pasiteisina tik tuomet, kai jų gausumas pasiekia žalingumo ribą – kai 4-iose geltonose gaudyklėse per 3 dienas surenkama 25 ir daugiau suaugėlių arba vidutiniškai randami 2 vabalai ant vieno augalo.

Kaišiadorių, Švenčionių rajonuose apžiūrint augalus aptikta kopūstinio šakninio paslėptastraublio pažeidimų. Iškasus rapsus, ant šaknies kaklelio matomos apvalios išaugos. Jas prapjovus, viduje randama balkšvų lervučių. Iš kiaušinėlių jos išsirito rudenį ir susiformavusiose šaknų išaugose peržiemojo.

Birželio mėnesį išsirita nauji vabalai. Literatūroje rašoma, kad lervų labiau pažeisti augalai blogiau auga ir prasčiau dera. Rapsų viduje esančių lervų sunaikinti jau negalima. Todėl norint efektyviai kovoti su kenkėjais, reikia naikinti paslėptastraublių vabalus, kai jų atsiranda pasėliuose, kol patelės dar nespėjo padėti į augalus kiaušinėlių. Tai reikėtų daryti rudenį. Pavasarinės generacijos šakniniai paslėptastraubliai gali kenkti vasariniams rapsams.

Individualios konsultacijos su LŽŪKT augalininkystės konsultantais informaciniame portale www.ikmis.

IKMIS pasėlių stebėjimo vaizdo reportažus žiūrėkite čia.

Informaciją rengė Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos augalininkystės specialistė Giedrė Masliukovienė ir konsultantų komanda