• Temos
• Augalininkystė

IKMIS: informacija iš laukų 2017-06-28

LŽŪKT informacija

2017-06-28

Birželio mėnesiui baigiantis, per visą Lietuva nuvilniję lietūs džiugino žemdirbių širdis. Vis tik kritulių kiekis pasiskirstė labai skirtingai: daugiausia kritulių iškrito pietvakariniuose ir pietiniuose šalies rajonuose (35–48 mm), taip pat artimas normai kritulių kiekis (25–34 mm) teko didesnei Pietų Lietuvos daliai bei rytiniams ir šiaurės rytiniams šalies rajonams, tačiau dirvožemiai 20 cm gylyje visoje šalyje išlieka sausi arba visiškai išdžiūvę (LHMT duomenys). Kviečiame susipažinti su apibendrintais duomenimis iš visoje Lietuvoje stebimų pasėlių.

Stebėjimų duomenimis, žieminių kviečių pasėliai vieni baigia žydėti, o didžioji dalis jau formuoja grūdą (BBCH 69–73).

Prasidėjus pieninei brandai, fungicidų naudoti nebegalima! Tačiau dar galima padidinti varpų produktyvumą optimizuojant augalų mitybą. Po žydėjimo augalus vertėtų patręšti per lapus – reikėtų naudoti karbamidą, pridėti mažas normas mikroelementų ir fosforo. Jei varpose yra javinių amarų, į darbinį tirpalą įmaišyti ir insekticidų. Šiuo tręšimu pasiekiami keli tikslai:

• sumažinamas ankstyvasis grūdų nunykimas;
• paspartinamas grūdų masės didėjimas;
• pagerinama grūdų fiziologinė ir bendroji kokybė;
• padidinamas grūdų derlingumas dėl padidėjusio jų kiekio varpose.

Vasarinių javų pasėliai skirtingai išsivystę: nuo BBCH 37 (pasirodo paskutinysis lapas) iki BBCH 61 (žydėjimo pradžios). Pasėliuose rasta žymiai mažiau amarų, palyginti su praeitos savaitės duomenimis. Tai galėjo lemti liūtiniai lietūs. Ligų plitimas, pažeistų augalų atžvilgiu, liko toks pat, palyginti su praeitos savaitės duomenimis, bet padidėjo ligų pažeisto lapo ploto intensyvumas.

Vasarinių miežių pasėliuose plinta tinkliškoji ir rudadėmė dryžligės (randama 16–100 proc. pažeistų augalų). Vasarinių kviečių pasėliuose plinta miltligė (randama 12–100 proc. pažeistų augalų), dryžligė (randama 8–80 proc. pažeistų augalų).

Vasariniai kviečiai kur kas jautresni varpų fuzariozei negu žieminiai, todėl nuo šios ligos būtina cheminė apsauga, jeigu po išplaukėjimo, ypač kviečių žydėjimo metu, vyrauja lietingi orai. Taip pat liga smarkiau išplinta, jei kviečiai auginami po kukurūzų ar yra atsėliuoti.

Patariame: purškiant vasarinius javus vieną kartą, reikėtų naudoti visą registruotą fungicido normą, o purškiant du kartus galima pasirinkti mažesnes registruotas normas. Geriausia naudoti platesnio poveikio fungicidus arba jų mišinius. Vengti nereikalingų purškimų, nes taip patiriama papildomų išlaidų, teršiama aplinka, didinama atsparumo pesticidams rizika. Sezono metu purškiant kelis kartus, vertėtų naudoti skirtingų grupių fungicidus, kad būtų sumažinta ligų sukėlėjų atsparumo atsiradimo rizika.

Bulvių laukai vieni formuoja žiedynus, kiti jau pradeda žydėti (BBCH 51–60). Laukuose plinta bulvių sausligė ir virusinės ligos: lapų susisukimas, paprastoji mozaika, garbanė ir dryžligė. Nuo virusinių ligų fungicidų nėra!

Švenčionių rajono bulvių augintojas susidūrė su bulvių liga – juodąja kojele. Pritaikyti chemines apsaugos priemones nuo šios ligos neįmanoma, nes ligos sukėlėjas yra bakterija (Erwinia carotovora var. atroseptica). Bulvių stiebai juodąja kojele užsikrečia, kai bulvės sodinamos į drėgną ir vėsią dirvą. Vyraujant lietingiems ir vėjuotiems orams, liga plinta labai greitai. O palankiausios sąlygos bulvių juodajai kojelei dirvoje plisti, kai dirva drėgna, o jos temperatūra žemesnė negu 18 oC. Liga pažeidžia bulvių stiebus ir gumbus įvairiais jų vystymosi tarpsniais. Pasodinus ligotus gumbus, bulvių daigai gali žūti dar iki sudygimo. Anksti juodąja kojele užsikrėtusių bulvių kerai būna žemesni už sveikuosius, suformuoja mažiau stiebų. Akimi matomi juodosios kojelės požymiai ant augalų antžeminės dalies išryškėja vegetacijos viduryje. Pažeistų augalų stiebų pagrindas juoduoja ir pūva, viršutiniai lapai sukasi laiveliu, geltonuoja ir palaipsniui sudžiūsta, o stiebus iš dirvos galima tiesiog ištraukti. Pagrindinis juodosios kojelės užkrato šaltinis – ligoti gumbai. Užkratas plinta ir per dirvą su dirvožemio vandeniu. Jo būna ant sodinimo ir derliaus nuėmimo technikos, bulvių rūšiavimo įrenginių.

Norint apsisaugoti nuo šios žalingos ligos, reikėtų laikytis tam tikrų rekomendacijų. Pirmiausia reikėtų sodinti juodajai kojelei atsparias bulvių veisles. Sodinti perrinktus, sveikus sėklinius gumbus lengvesnėse, optimaliai patręštose dirvose. Vengti bulves pasodinti per giliai, nes stiebai ilgiau dygsta ir susidaro palankesnės sąlygos infekcijai pereiti nuo gumbų į stiebus. Laistomas bulves reikėtų vengti perlieti. Žydėjimo pabaigoje ir 2–3 savaites bulvėms nužydėjus, rekomenduojama patikrinti sėklinius pasėlius ir išrauti bei pašalinti iš lauko juodosios kojelės pažeistus augalus. Naikinti kenkėjus vegetacijos metu. Saugyklas ir jose esančią įrangą iki derliaus saugojimo pradžios reikia dezinfekuoti. Nuėmus derlių, 1–2 savaites bulves reikėtų palaikyti gerai vėdinamose patalpose 13–15 ^oC temperatūroje, esant 90–95 proc. oro drėgniui. Sandėliuoti sveikus gumbus, gerai vėdinamame vėsiame (3–4 ^oC) sandėlyje.

Bulvių maro laukuose dar nepastebėta, tačiau kai prognozuojami lietingi orai, reikėtų rinktis didesnio veikimo spektro fungicidus, kad jie apsaugotų ir stabdytų ne tik maro, bet ir sausligės plitimą. Bulvėms augant sparčiausiai, purškiama sisteminiais fungicidais, bet ne daugiau kaip du ar tris kartus kas 10–14 dienų. Po žydėjimo, vyraujant palankioms maro sukėlėjui vystytis oro sąlygoms, kas 5–10 d. purškiama translaminarinių ir kontaktinių fungicidų mišiniais arba kas 5 d. – kontaktiniais fungicidais. Po žydėjimo, esant nepalankioms ligai plisti sąlygoms, kas 7–10 d. purškiama kontaktiniais fungicidais. Pagal turimas galimybes reikėtų rinktis skirtingas veikliąsias medžiagas turinčius fungicidus.

Bulvienojams apsaugoti naudodami fungicidus, nepamirškite pridėti ir insekticidų!

Individualios konsultacijos su LŽŪKT augalininkystės konsultantais informaciniame portale www.ikmis.lt.

IKMIS pasėlių stebėjimo vaizdo reportažus žiūrėkite čia.

Informaciją rengė Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos augalininkystės specialistė Giedrė Masliukovienė ir konsultantų komanda, vadovaudamiesi geros augalų apsaugos praktikos taisyklėmis