• Temos
• Augalininkystė

IKMIS: informacija iš laukų 2017-06-21

LŽŪKT informacija

2017-06-21

Vyraujant šiltiems su lietumi orams pastebėta, kad per savaitę ne tik stipriai ūgtelėjo pasėliai, bet žymiai pagausėjo ir ligų bei kenkėjų intensyvumas.

Vasarinių javų pasėliai bamblėja ir plaukėja (BBCH 31–55). Pasėliuose karaliauja amarų kolonijos, lemų lervos, tripsai.

Vasarinių kviečių pasėliuose miltligė (Šalčininkų, Lazdijų, Trakų, Šakių, Jonavos, Utenos, Širvintų, Raseinių, Kaišiadorių, Varėnos, Joniškio, Zarasų, Vilniaus rajonuose), kviečių dryžligė (Radviliškio, Šalčininkų, Jurbarko rajonuose) viršija žalingumo ribą. Rudosios rūdys rastos Šalčininkų rajone. Kai temperatūra +20–25 ^oC, rudosios rūdys gali greitai išplisti ir sukelti didelių nuostolių. Javams išplaukėjus, jeigu užkrėstų augalų dalis pasėlyje pasiekia maždaug 30 proc., nedelsiant reikia purkšti ilgo poveikio fungicidu.

Vasarinių miežių pasėliuose tinkliškoji dryžligė (Jonavos, Trakų, Raseinių, Šiaulių, Telšių, Vilkaviškio, Širvintų, Šalčininkų, Joniškio), miltligė (Telšių, Kelmės, Ukmergės, Vilniaus rajonuose) viršija žalingumo ribą.

Rekomenduojama: purkšdami fungicidais, pridėkite insekticidų!

Kada purkšti: antrasis, arba pagrindinis, purškimas fungicidais reikalingas javų lapams nuo grybinių lapų ligų apsaugoti. Purškiama išsiskleidus paskutiniam lapui iki augalų išplaukėjimo (BBCH 39–55). Fungicidų panaudojimo laikas, renkantis, ar pasėliai bus purškiami vos tik išsiskleidus paskutiniajam lapui (BBCH 39), ar javams išplaukėjus (BBCH 55), priklauso nuo lapų ligų plitimo intensyvumo, taip pat ir nuo to, ar pasėliai buvo purkšti fungicidais bamblėjimo pradžioje. Pasėlius reikėtų purkšti, kai ligos pažeidžia trečiąjį nuo viršaus lapą ir ne vėliau negu ant antrųjų lapų pradeda ryškėti pirmieji požymiai. Labai svarbu kuo ilgiau išlaikyti paskutiniuosius du augalų lapus ir varpą sveikus, nes jie tiesiogiai atsakingi už gero ir kokybiško derliaus subrandinimą.

Žieminių kviečių pasėliai skirtingai išsivystę: vieni jau formuoja grūdą (BBCH 71), kiti – tik žydi (BBCH 61–65). Daugelyje regionų plinta kviečių dryžligė (randama 16–100 proc. pažeistų augalų), kuri pažeidė net pirmus (vėliavinius) lapus. Tuose regionuose, kur iškrito daugiau kritulių, susidarė palankios sąlygos miltligei (randama 16–92 proc. pažeistų augalų) ir septoriozei (randama 20–100 proc. pažeistų augalų) plisti.

Kadangi javams žydint vyrauja lietingi orai, varpų fuzariozė gali stipriai išplisti ir ne tik sumažinti derlių, bet ir užteršti grūdus mikotoksinais. Augalų apsaugos produktai veiksmingi nuo varpų fuzariozės, kai purškiama javams žydint, todėl labai svarbu teisingai nustatyti javų tarpsnį. Nustatinėjant tarpsnį, reikia tikrinti 3–4 varputę nuo varpos apačios. Jeigu randatebesiformuojantį grūdą – pavėlavote apsaugoti javus nuo varpų fuzariozės!

Įspėjame: purkšdami augalų apsaugos produktus javams žydint, nemaišykite su jokiomis trąšomis.

Bulvių laukai formuoja pagrindinius stiebus dirvoje ir dirvos paviršiuje (BBCH 21–29). Stebimuose bulvių laukuose suaugusių kolorado vabalų tik keletą, bet atsėliuotose bei mažuose ploteliuose jų pagausėjo. Klaipėdos r. jau rastos išsiritusios kolorado vabalų lervos. Jos yra labai ėdrios ir masiškai kenkia bulvių pasėliams. Sisteminius insekticidus patartina naudoti antro ūgio lervoms (3–4 mm), kai randama 10 proc. kenkėjų užpultų kerų (po 10–15 lervų ant kero).

Ligų bulvių laukuose dar nepastebėta, tačiau susidarius palankioms sąlygoms bulvių marui plisti, tai yra kai vyrauja šilti, drėgni, su gausiais lietumis orai, ankstyvais bulvių vystymosi tarpsniais, kada lapija dar nėra vešli, purškiant pirmąjį kartą rekomenduojama naudoti kontaktinius fungicidus (kas 5–10 dienų). Vėliau, kada bulvės auga sparčiausiai, purškiama sisteminiais fungicidais 2–3 kartus kas 10–15 dienų. Esant šiltiems bei karštiems orams, gali pradėti plisti sausligė. Ši liga pradeda plisti anksčiau, negu maras. Pirmiausia ant lapų atsiranda smulkios, tamsiai rudos netaisyklingos formos, rievėtos dėmelės (gali susilieti) arba smulkios šviesiai rudos dėmės, gausiai išsibarsčiusios po visą bulvių lapo plotą. Tai dviejų skirtingų grybų pažeidimai. Nuo lapų užsikrečia ir gumbai. Ligos infekcijos šaltinis gali būti ligoti gumbai, bulvienojų liekanos ir dirva. Kad apsisaugotumėte nuo šios ligos, reikėtų sodinti sveiką sodinamąją medžiagą, laikytis sėjomainos, dezinfekuoti sandėlius, o esant tinkamiems ligai plisti orams patartina pasėlį purkšti fungicidais. Taigi, atidžiai stebėkite orus ir augalus.

Agrometeorologinių stočių duomenimis, birželio 18–20 d. Akmenės, Jurbarko, Kauno, Marijampolės, Kėdainių, Kelmės, Raseinių, Jurbarko, Varėnos, Šiaulių, Mažeikių, Rokiškio, Vilniaus, Skuodo rajonuose susidarė palankios sąlygos bulvių marui plisti:

Sėjamieji žirnių pasėliai jau pradėjo žydėti. Laukuose matomas vienas kitas žiedelis. Augimo tarpsnis pagal BBCH skalę 55–61. Daugumoje žirnių pasėlių ligų ir kenkėjų nepastebėta. Pasėliai atrodo gerai. Tik pavieniuose pasėliuose rasta žirnių askochitozės, miltligės pažeistų augalų. Pagausėjo žirninių amarų kolonijų, tripsų. Yra kenkėjų kurie skraido naktimis ir deda kiaušinėlius ant lapų, žiedų, anksčių užuomazgų – žirniniai vaisėdžiai. Norint apsaugoti žirnių pasėlį nuo šių kenkėjų, rekomenduojama purkšti sisteminio veikimo insekticidu.

Veiksminga priemonė nuo askochitozės yra pasėlių apdorojimas fungicidais butonizacijos–žydėjimo tarpsniu. Kai pasėlyje žydi apie 3–5 proc. augalų, tuomet efektyviausia purkšti žirnius fungicidais. Galima naudoti tokius produktus su šiomis registruotomis veikliosiomis medžiagomis: ciprodinilas, fludioksonilas, protiokonazolas, tebukonazolas, mankocebas.

Nuo žirnių pasėliuose plintančios miltligės fungicidai naudojami retai, nes liga dažniausiai reiškiasi jau brendimo tarpsniu, o prognozuoti ligos išplitimą yra sunku. Miltligei išplitus anksti, fungicidais pasėliai purškiami vieną kartą.

Rekomenduojama: taupant važiavimus, atlikti vieną purškimą su fungicidu ir insekticidu.

Priminimas: žirniai žydi, todėl neužmirškite užregistruoti žydinčių augalų purškimo PPIS sistemoje prieš dvi dienas.

Individualios konsultacijos su LŽŪKT augalininkystės konsultantais informaciniame portale www.ikmis.lt.

IKMIS pasėlių stebėjimo vaizdo reportažus žiūrėkite čia.

Informaciją rengė Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos augalininkystės specialistė Giedrė Masliukovienė ir konsultantų komanda, vadovaudamiesi geros augalų apsaugos praktikos taisyklėmis