Gruodžio 22 d., sekmadienis | 24
IKMIS: informacija iš laukų (2017-05-31)
LŽŪKT informacija
2017-05-31
Praėjusi savaitė džiugino šiltais ir gražiais orais. Naktimis temperatūra siekė +4–9 °C šilumos, šalnų nebuvo, dienomis sušildavo iki 17–24 °C. Augalams temperatūra palanki vystytis. Gegužės 25 d. daugelyje rajonų truputį palijo. Vietomis kritulių iškrito tik tiek, kad tik rasą padarė, kitur dirvos paviršių sudrėkino iki 2–4 cm.
Savaitės pabaigoje orai dar labiau sušilo: dieną temperatūra šoktelėjo iki 24–27 oC, tačiau vyravo gūsingas vėjas. Labai trūksta drėgmės, o gūsingas vėjas išdžiovino dirvas. Šiais metais pasėliai ir taip patyrė nemažai streso, todėl būtų labai gerai, jei bent jau netektų ilgai laukti lietaus ir stresuoti dėl sausringos vasaros pradžios.
Dinaminių stebėjimų duomenimis, Lietuvos rajonuose žieminiai kviečiai yra skirtingai išsivystę: nuo BBCH 37 (pasirodė paskutinysis lapas, dar susisukęs) iki BBCH 43 (vamzdelėjimo vidurio).
Žieminių kviečių ligos:
Kviečių dryžligės rasta 8–100 proc. pažeistų augalų.
Lapų septoriozės rasta 8–56 proc. pažeistų augalų.
Miltligės pažeistų augalų rasta 8–64 proc.
Lapų dėmėtligės kai kuriuose pasėliuose jau viršija žalingumo ribą.
Augalų apsaugos produkto parinkimas pagal veikliąją medžiagą:
Miltligė:
Fenprofimorfas, Fenpropidinas, Metrafenonas, Spiroksaminas, Cyprokonazolas
Lapų septoriozė:
Epoksikonazolas, Metkonazolas, Protiokonazolas, Difenokonazolas
Chloratholonilas
Boskalidas, biksafenas
Kviečių dryžligė:
Pyraklostrobinas, Azoksistrobinas, Fluoksastrobinas, Pikoksistrobinas Trifloksistrobinas
Protiokonazolas, Propikonazolas
Boskalidas, Biksafenas
Žieminių kviečių kenkėjai:
Kai kuriuose žieminių kviečių pasėliuose plinta tripsai. Įvertinti jų gausumą pasėlyje gana sunku, kadangi tai labai smulkūs vabzdžiai, judrūs ir dažnai yra ne lapų paviršiuje, o pasislėpę po lapamakštėmis.
Žalingumo riba tripsams laikoma, kai, atvėrus varpą dengiantį lapalakštį, yra suskaičiuojama vidutiniškai 1–2 tripsai ant stiebo ir yra apnikta 50 proc. stiebų.
Pasėliuose rasta lemų kiaušinėlių ir lervų. Besimaitindamos lemų lervos skeletuoja lapus, palikdamos pailgus, baltus dryžius. Lemai gausiau išplinta sausą ir šiltą pavasarį. Lemų žalingumo riba nėra nustatyta. Atskirais metais jie reiškiasi gana gausiai. Dažniausiai nuo lemų atskirai naudoti insekticidų nereikia, tačiau purškiant pasėlius insekticidais nuo kitų kenkėjų, kviečiai apsaugomi ir nuo lemų.
Vasarinių kviečių ir miežių pasėliai vieni krūmijasi (BBCH 21–22), o kiti lapus augina (BBCH 12–14). Palankios sąlygos augalų ir piktžolių augimui. Jeigu dar nenupurškėte vasarinių javų herbicidais, dabar tinkamas laikas tai padaryti. Reikia tiksliai nustatyti pasėlyje vyraujančių piktžolių rūšinę sudėtį, augalų ir piktžolių išsivystymo tarpsnį. Tai padės išvengti herbicidų prasto veikimo ir daromos žalos augalams. Turi būti apgalvota rizika po vasarinių javų auginamiems augalams.
Vasariniuose miežiuose jau rasta tinkliškosios dryžligės pažeistų augalų Vilkaviškio (12 proc.), Jurbarko (20 proc.), Joniškio (32 proc.), Šalčininkų (80 proc.) rajonuose. Reiktų atidžiau rinktis beicus ir didelį dėmesį skirti sėklų beicavimo kokybei. Apsaugos priemonių reikės imtis miežiams pasiekus BBCH 31 tarpsnį, ir jei grybas plis toliau.
Daugelis rajonų vasarojuje pastebėti skylėti lapeliai. Juos graužia javinės spragės (juostelinės ir stiebinės). Šios spragės aktyvios tada, kai sausa, o temperatūra siekia 17–20 0C šilumos. Papildomai pasimaitinusios augalų lapais, patelės deda kiaušinius dirvoje, 1–3 cm gylyje. Lervos vystosi dirvoje, bet daug žalos nepadaro. Insekticidais purkšti pasėlių nerekomenduojame.
Daug kur žieminių rapsų pasėliuose jau krenta žiedlapiai (BBCH 67), neužilgo ir žydėjimo pabaiga. Jeigu oras kaitaliosis iš drėgno į sausą, susidarys palankios sąlygos plisti juodajai dėmėtligei (alternariozei). Esant juodosios dėmėtligės išplitimo rizikai, vienkartinis purškimas fungicidais turėtų būti atliktas po žydėjimo, kai ant ankštarų pastebimos pirmosios ligos dėmės.
Kai kuriuose žieminių rapsų laukuose perpjovus stiebus randama stiebinio paslėptastraublio lervų. Kenkia lervos, tačiau reikėjo naikinti vabalus per jų migraciją į rapsų laukus.
Naudodami augalų apsaugos produktus, nepamirškite prieš 2 d. purškimą užregistruoti ŽUIKVC paraiškų priėmimo sistemoje ir purkšti nuo 21 val. vakaro iki 4 val. ryto.
Stiebinio paslėptastraublio lervų pažeidimas (Biržų r.)
Detalesnės informacijos iš pasėlių stebėjimų, vykdomų visoje Lietuvoje, galite rasti informaciniame portale – www.ikmis.lt
IKMIS pasėlių stebėjimo vaizdo reportažus žiūrėkite čia.
Informaciją rengė Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos augalininkystės specialistė Giedrė Masliukovienė ir konsultantų komanda
