Lapkričio 13 d., ketvirtadienis | 25
IKMIS duomenys ir konsultantų stebėjimai: kaip žieminiai kviečiai pasitinka žiemą?
LŽŪKT informacija
2025-11-06
Vėluojanti javapjūtė ir dėl to pakoreguoti sėjos darbai nulėmė, kad dalis žieminių kviečių šiemet į dirvą pateko gerokai vėliau nei pernai. Net ir optimaliais terminais pasėti pasėliai vystosi lėčiau – daugelis dar tik formuoja pirmuosius lapelius. Tam įtakos turėjo vėsesni orai ir perteklinė dirvos drėgmė. Kaip šiemet atrodo žieminių kviečių pasėliai skirtinguose šalies rajonuose, dalijasi LŽŪKT augalininkystės konsultantai. O Integruotos augalų apsaugos informavimo, konsultavimo ir mokymų informacinėje sistemoje (IKMIS) duomenys leidžia pažvelgti plačiau – įvertinti, kokios veislės vyrauja, kada buvo sėjama ir kokia bendra pasėlių būklė.
Rugilė Stadalnykaitė, Trakų r.
Ir kaskart sakysime tą patį, kad darbas darbą veja, o su tais darbais nespėji ir sužiūrėti, kaip laikas skrieja. Šių metų rudens sezonas, kalbant apie žemės ūkio darbus, tik patvirtina tokius teiginius. Dar liepą spėliojom, kokią javapjūtę turėsime, bet kad darbai taip nusivėlins – niekas neprognozavo. Liepos pabaigoje prasidėję krituliai sujaukė visas kortas: kritulių būta tiek, kad ir valstybės lygiu ekstremali padėtis buvo paskelbta. Derliaus nuėmimo darbai užsitęsė, vietomis nekultų grikių dar ir šiandien yra, tad nereikia stebėtis, kad žieminių javų sėja nusitęsė iki pat spalio antro dešimtadienio.
Stebimame lauke pasėti 'Asory' veislės žieminiai kviečiai. Ši veislė pasižymi universalumu – ji puikiai tinka intensyvaus ir vidutinio intensyvumo auginimo technologijoms įvairiuose dirvožemiuose. Puikiai išvystyta šaknų sistema, gerai krūmijasi. Kauno AVTS 'Asory' žiemkentiškumas ir atsparumas pavasariniam pelėsiui buvo įvertintas aukščiausiai – 9 balais.
Ruduo žieminių kviečių sėjai, švelniai tariant, buvo kiek apgaulingas. Rugsėjo mėnuo lepino šiluma, kur kartais pamiršdavai, kad jau ne vasara, vidutinė oro temperatūra buvo 14,4 oC šilumos, o kritulių per rugsėjį iškrito 57,4 mm. Spalis jau parodė savo spalvas, ir vidutinė oro temperatūra per 30 spalio dienų buvo 6,4 oC, kritulių per tas 30 dienų taip pat nepagailėta, stotelė užfiksavo iškritusius 99,4 mm.
Kviečiai stebimame lauke pasėti jau visai paskutinėmis rugsėjo dienomis, o vėliau stoję krituliai ir žemos temperatūros lėmė tai, kad stebimame lauke šiuo metu fiksuojame tik 11 tarpsnį pagal BBCH skalę, t. y. augalai sudygę ir turi po vieną lapelį. Šmaikštauti galima, kad nors piktžolių nėra, kurios stelbtų pasėlį.
Kviečių lauke kenkėjų neaptikta, bet kanopinių žvėrių pėdsakų netrūksta, tad nesinori pranašauti, kad žiemos metu kviečių laukas gali tapti desertu žolėdžiams miško žvėrims.
Pagal išsivystymą norėtųsi, kad žiemoti kviečiai nueitų bent su 3 lapeliais ar pasiekę krūmijimosi pradžią, bet šiuo metu dirvožemio temperatūra dar siekia apie 6 oC šilumos, o ir lapkritis neaišku koks bus, tad pasiruošti žiemoti jie dar turi galimybę. Krūmijimosi tarpsnį žieminiai kviečiai pabaigs ir pavasarį, vegetacijai atsinaujinus.
Modesta Kirvaitienė, Kalvarijos sav.
Žieminių kviečių 'Etana' laukas apsėtas 2025 m. rugsėjo 30 d. Šiuo metu augalai yra BBCH 12–13 augimo tarpsnio, turi 2–3 išsivysčiusius lapus ir gerai išvystytą šaknų sistemą. Pasėlis sudygęs nevienodai, nes dygimo procesas užsitęsė dėl nepalankių meteorologinių sąlygų po sėjos – per pirmąjį mėnesio dešimtadienį lietaus beveik nebuvo, tad dygimo laikotarpis sunkiame, molingame dirvožemyje užsitęsė. Antroje mėnesio pusėje iškrito 103 mm kritulių, todėl dirva ilgą laiką buvo pernelyg drėgna, o vietomis užmirkusi.
Dirvos drėgmė 10 cm gylyje siekė apie 10–20 %, todėl vėliau dygimo sąlygos pagerėjo, ir augalai pradėjo tolygiau vystytis. Šiuo metu pasėlis atrodo pakankamai gyvybingas ir stiprus, o esama augalų išsivystymo fazė leidžia tikėtis pakankamo pasiruošimo žiemoti, ypač, jei oro sąlygos bus palankios tolesniam sutvirtėjimui ir cukrų kaupimui augaluose.
Lauke vyrauja žliūgės, balandos bei pavienės rapsų pabiros. Piktžolių kiekis kol kas nedidelis, tačiau esant palankioms orų sąlygoms jos gali konkuruoti su kviečiais dėl maisto medžiagų ir šviesos, nes kol kas ūkininkui yra sudėtinga dėl vyraujančių lietingų ir vėjuotų orų panaudoti herbicidus. Atėjus pavasariui, reikės planuoti herbicidinį apdorojimą, vos tik atsinaujins pasėlio vegetacija.
Ūkininkas tręšimo metu panaudojo DAP 18-46 trąšą, išberdamas 120 kg/ha, užtikrindamas mitybinius procesus augalų vegetacijos laikotarpiui.
Apibendrinant, žieminiai kviečiai šiuo metu yra vidutiniškai pasiruošę žiemoti – nors dygimas buvo užsitęsęs, šaknų sistema išsivysčiusi gerai, o augalai atrodo sveiki. Tolesnė pasėlio būklė priklausys nuo lapkričio–gruodžio oro sąlygų bei dirvos įšalimo–atšilimo pokyčių.
RobertasMontvilas, Kupiškio r.
2025 metų stebėjimui buvo pasirinktas laukas kur 'Skagen' veislės žieminiai kviečiai buvo pasėti po žirnių priešsėlio į diskiniu skutiku 10 cm gyliu įdirbtą ražieną. Pasėlio tręšimas rudenį nebuvo gausus – 150 kg/ha NPK 6-20-30 kompleksinių trąšų, išbertų prieš kviečių sėją.
2025 metų ruduo buvo drėgnesnis ir vėsesnis nei metais anksčiau. Agrometeorologinės stotelės duomenimis, 2025 metų rugsėjį vidutinė oro temperatūra siekė 14,8 oC, o kritulių iškrito 40,6 mm, kai pernai buvo 1,5 oC šilčiau, o kritulių buvo 2 mm mažiau. Panašios tendencijos buvo ir spalį. 2025 metais vidutinė temperatūra spalio1–27 dienomis siekė 7,2 oC, per šį laikotarpį iškrito 70,4 mm lietaus, kai metais anksčiau buvo 0,9 oC šilčiau, o lietaus prilijo 50,2 mm mažiau. Labai gausus lietus buvo spalio 24 dieną, kai per gerą pusdienį prilijo 36,4 mm. Kitaip nei 2024 metais, kai didžiausias 13,8 mm lietus buvo rugsėjo 11 dieną, o po to kritulių buvo nedaug, 2025 metais lijo rugsėjo 3 dieną (9,6 mm), rugsėjo 11 dieną (11,6 mm) ir rugsėjo 15 dieną (16,8 mm). Tokiomis sąlygomis dirva džiūvo lėtai ir paruošimas sėjai bei pati sėja vėlavo. Žemesnė oro bei dirvos temperatūra, didesnis drėgmės kiekis lėmė, kad pasėti augalai vystėsi lėčiau.
Spalį jau buvo šalnų, ko nebuvo praėjusiais metais. Visos tos sąlygos susidėjo ir lėmė, kad pasėlio lankymo metu augalai tebuvo pradėję leisti antrąjį lapą (BBCH 11 tarpsnis), kai pernai tuo metu jie jau turėjo po tris lapus. Tolesnis augalų augimas priklausys nuo orų lapkričio–gruodžio mėnesiais. Paskutiniaisiais metais vyravo tendencija, kai lapkričio–gruodžio orai primindavo vėlyvą rudenį ir, augalai, nors ir lėčiau, vystydavosi toliau. Tokiu atveju jie spės tuo laikotarpiu gerokai paaugti ir pavasarį normaliai krūmysis. Prasčiau bus. Jei šalčiai ateis anksti, du lapus turintys augalai pavasarį nesikrūmys, o sparčiai kils aukštyn, turėdami tik vieną, daugiausia du stiebus. tuomet ir derlius bus gerokai menkesnis. Pats pasėlis sudygęs gana tolygiai, didesnių tuščių plotelių nesimato.
Vėsesni bei lietingi orai nebuvo palankūs ne tik kviečiams, bet ir piktžolėms augti. Jų pasėlyje buvo nedaug ir tos pačios mažos, įskaitant ir žirnių pabiras. Ūkininkas rudeninio purškimo prieš piktžoles neatliko, nes, viena vertus, pačių piktžolių nebuvo daug, antra vertus, lietingas rugsėjis, taip pat ir spalis, prisotino dirvą pertekline drėgme, todėl pasėlio purškimas negadinant lauko giliomis vėžėmis būtų sunkiai įmanomas.
Eugenijus Lukoševičius, Šalčininkų r.
Auksaspalvis ruduo persirito į antrą pusę, o tai reiškia, kad dar vieni metai nenumaldomai skuba pabaigos lik. Prabėgantys metai ūkininkams buvo ypatingi, su savo netikėtumais ir galvosūkiais. Šaltas pavasaris, drėgna vasara ir ruduo. Dabar lieka laukti, kokių siurprizų pateiks žiema.
Šiuo metu jau sėjos darbai baigti, bet ūkininkams neramu, kaip peržiemos žiemkenčiai, nes lietinga vasara trukdė laiku nuimti derlių, o tuo pačiu pasiruošti žiemkenčių sėjai. LŽŪKT meteorologinės stotelės duomenys rodė, kad nuo 2025 06 01 iki 2025 08 31 Šalčininkų rajone iškrito 384 mm kritulių, tai beveik 55 proc. metinio kritulių kiekio Lietuvoje. Žieminių javų sėjos metu dirvos paviršiuje drėgmė siekė 30,53 proc., tai turėjo įtakos sėjos kokybei. Šiandieną vaikščiojant po žieminių javų pasėlius jaučiasi, kad įsibėgėja ruduo. Termometro stulpelis rodo 8 oC, dangų dengia tiršti debesys, iš kurių protarpiais pasipila lietus.
Šiemet stebėjimui pasirinkome 2 žieminių kviečių pasėlius. Pirmame lauke rugsėjo 26 d. po arimo buvo pasėta žieminių kviečių veislė 'Skagen'. Trąšos (NPK 7-20-30 100 kg/ha) išbarstytos pakrikai prieš sėją. Nors žieminiai kviečiai, galima sakyti, pasėti laiku (optimalus laikas rugsėjo 10–25 d.), bet praėjus mėnesiui, augalai dar nesikrūmija, o tik spėjo išauginti vieną lapelį, ir tai ne visi, vyraujantis tarpsnis – BBCH 11.
Sėjos gylis – optimalus. Apžiūrint augalus įdėmiau, ant lapelio pažeidimų nepastebėta, tankumas – 366 augalai/m2. Kaip tokiuose lengvuose priesmėlio dirvožemiuose – mažoka. Pasėlį stelbiančių piktžolių nematyti, vienas kitas garstukas, bet jis tikrai problemų nesudarys. Šiuo metu augalams jau nieko nebepadėsime.
Antrame stebimame pasėlyje taip pat auga žieminių kviečių veislė 'Skagen'. Nors veislės tos pačios, bet lyginant su pirmuoju stebimu lauku yra keli skirtumai.
Šiame lauke žieminiai kviečiai pasėti rugsėjo 23 d., žemės dirbimas minimalus (lėkščiuota 2 kartus), trąšos (NPK 7-20-30 150 kg/ha) atiduotos kartu su sėkla. Šiame lauke augalai taip pat užaugino vieną lapelį, BBCH 11. Skirtumas nuo pirmo lauko – visi augalai turi tik po vieną lapelį. Pasėlio tankumas – 402 augalai/m2. Kadangi žemės dirbimas minimalus, daugiau ir piktžolių. Vyrauja garstukai, rapsų pabiros. Ūkininkas planavo herbicidinį purškimą, bet motulė gamta planus pakoregavo. Dabar jau yra kaip yra, bus kaip bus. Su nekantrumu lauksime pavasario.
Duomenų suvestinės iš IKMIS
Nemokamą IKMIS rasite informaciją apie žieminių kviečių ir rapsų būklę iš 40 skirtingų rajonų. Informacija pateikta iš 120 skirtingų pasėlių. Žieminių rapsų ir kviečių pasėliai pasirenkami atsitiktine tvarka, todėl gauta informacija atspindi realią situaciją. Kviečiame susipažinti.
Sėjos terminai
Veislės
Priešsėliai
Pavasarį, vos atsinaujinus augalų vegetacijai, tuose pačiuose pasėliuose bus vertinama, kaip augalai peržiemojo. Surinkta informacija skelbiama IKMIS (www.ikmis.lt). Na, 2025 metų sezonas artėja į pabaigą, o ūkininkai deda viltis į 2026-us metus, tikėdamiesi palankesnių derliaus supirkimo kainų, meteorologinių sąlygų ir, pasisėmę patirties, palikti šį sezoną už nugaros.
Informaciją rengė LŽŪKT vyr. augalininkystės specialistė Giedrė Masliukovienė ir augalininkystės konsultantų komanda
