Kovo 19 d., antradienis | 24

IKMIS: aktualios augalininkystės konsultanto įžvalgos

Rokas Antanynas
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Kauno r. biuro augalininkystės konsultantas
2022-11-24

Kaip ir kasmet, 45 metų savaitę, Konsultavimo tarnybos augalininkystės konsultantai vyksta į laukus apžiūrėti žieminių rapsų ir žieminių kviečių būklės. Šįkart daugiau dėmesio skirsime žieminiams kviečiams. Kokie pastebėjimai ir įžvalgos Kauno apskrityje?

Šių metų sėjos rezultatai labai skirtingi. Kadangi dėl užsitęsusių kritulių javapjūtė vėlavo dvi savaites, sėjos terminai taip pat nusitęsė. Kauno rajone, kaip ir kituose rajonuose, buvo jaučiamas kritulių stygius. Meteorologinės stotelės duomenimis, Kauno rajone per rugsėjį iškrito 26,4 mm kritulių. Žieminių kviečių sėjai nusitęsę sėjos terminai įtakos neturėjo. Iškritę krituliai kompensavo drėgmės trūkumą, todėl augalai sudygo puikiai.

Žieminių kviečių sėja buvo ilga, iki spalio vidurio ūkininkai triūsė laukuose, kad paguldytų grūdą į guoliavietę. Smarkiai šoktelėjus trąšų kainoms, o grūdų kainoms nukritus žemyn, dalis šalies žemdirbių buvo priversti veržtis diržus būsimo derliaus investicijoms. To sąskaita buvo mažinta kompleksinių trąšų norma bei įsigytos pigesnės trąšos su mažesnėmis veikliosiomis medžiagomis.

Kita dalis žemdirbių nusprendė visai netręšti rudenį pasėlių, o tręšimo darbus atlikti pavasarį įsigiję „koncentruotų azoto-fosforo-kalio kompleksinių trąšų“, kurios, jų nuomone, bus pigesnės pavasarį. Vis tik, reikia atminti, kad derliaus potencialo formavimas prasideda rudenį. Augalų šaknijimosi ir krūmijimosi rudenį metu reikalingas tiek fosforas, tiek kalis. Todėl tikėtis „biednoj“ žemėj išauginti gerą derlių yra naivu. Atidavę kompleksines trąšas ateinantį pavasarį, mitybinius elementus įsisavins tik jau kitų metų rudenį sėjami augalai. Todėl, kad ir kaip finansiškai būtų skaudu investuoti, reikia nepamirši, kad visos investicijos turi būti daromos laiku, kada augalams to reikia. Vietoje mineralinių trąšų galime rinktis alternatyvias organines trąšas, pirkti paukščių ar gyvulių mėšlą. Taip pat yra galimybė nemokamai gauti nuotekų dumblo iš valymo įrenginių, tik reikia atminti, kad jame yra nedideli sunkiųjų metalų kiekiai, todėl prieš tręšiant privaloma išsitirti dirvožemyje esančių sunkiųjų metalų kiekį. Daugelis žemdirbių šių trąšų panaudojimą vertina skeptiškai. Tačiau brangstant energetikos ištekliams, tokios trąšos bus vis populiaresnės, nes joms pagaminti nereikalingi dideli energetiniai ištekliai.

Žieminių kviečių ‘Etana’ pasėlis

Lankėmės Kauno rajone žieminių kviečių ‘Etana’ pasėlyje. Ši veislės sukurta Vokietijoje „Deutsche Saatveredelung AG“ selekcijos kompanijoje. Ji Lietuvoje jau tapo flagmanu. Vizualiai pasėlis atrodo šviesiai žalsvas, ypač pavasarį, atsinaujinus vegetacijai, šios veislės pasėlis atrodo „murzinai“. Vis tik, vardinti šios veislės privalumų nereikia, nes žemdirbiai ją puikiai žino. Ši veislė yra vidutinio vėlyvumo, žiemkentiška ir labai atspari išgulimui. Įvairiuose šaltiniuose mokslininkų duomenimis ir ūkininkų pastebėjimais nustatyta, kad ši veislė yra atspari ligoms ir atsėliavimui.

Etana’, ypač šiemet, buvo viena iš sveikiausių. Jeigu naudotos vidutinės azoto normos, ši veislė iki vėliavinio lapo gali „ištempti“ be purškimo fungicidais. Tai reiškia, kad pakanka vieno purkškimo fungicidu, kad apsaugotume vėliavinį lapą. Beje, jam apsaugoti reikėtų rinktis veikliąsias medžiagas, tokias kaip fluksapiroksadas, piraklostrobinas kartu su protiokonazolo ar kitu fungicidu, turinčiu azolo veikliąją medžiagą. Dvi savaites būsite ramūs, kad augalai iki išplaukėjimo turės sveiką vėliavą.

Na, kad tai būtų galima įgyvendinti, reikia nepamiršti, kaip vienas garsus agronomas yra pasakęs: „sėjomainos, sėjomainos ir dar kartą sėjomainos“. Sėjant žieminius kviečius po puikių priešsėlių, gausime didžiausią ekonominę naudą. Pirma, sutaupysime pinigų brangiems fungicidams. Antra, lengviau kontroliuosime piktžoles, ypač vienskiltes. Trečia, į sėjomainos laukus įtraukę pupinius augalus, sumažinsime išlaidas azotui.

Tarpinių augalų ir įsėlių svarba

Taip pat labai reikšmingą vaidmenį turi tarpinių ar įsėlių augalų svarba pasėlyje. Įsėliai – augalai, kurie įsėjami į pagrindinių auginamų augalų tarpueilius. Šie augalai gali puikiai pasitarnauti stelbiant piktžoles, mažinant dirvožemio eroziją, didinant mikroorganizmų aktyvumą bei azoto kaupimą dirvožemyje. Galima rinktis pupinius augalus, žirnius, lęšius, raudonuosius dobilus, vikius bei avinžirnius. Nors pastarieji mūsų klimato sąlygoms dar nėra labai populiarūs, tačiau keičiantis klimatui bus galima ir jų auginamus plotus plėsti.

Tarpiniai pasėliai kaip ir įsėliai gali pasitarnauti, būtent kaip humuso balanso saugotojai. Kiekvienais metais su derliumi netenkama didelės dalies humuso, todėl mokslininkai žemdirbiams, siekiantiems pristabdyti dirvos alinimą, pasiūlė auginti tarpinius pasėlius. Sudarant tarpinių pasėlių mišinius, vertėtų pasižvalgyti po natūralias pievas, jeigu dar jų liko. Tai yra svarbu, nes visi augalai turi alelopatines sąlygas, liaudiškai kalbant, – draugauja. Todėl, sudarydami mišinius, pasirenkame negiminingus augalus, kurie nemaišytų vieni kitiems augti. Garstyčių auginimas gal ir geras pasirinkimas, tačiau visiškai netinka, jeigu sėjomainoje yra rapsai.

Grikiai, raudonieji ar persikiniai dobilai, vikiai, saulėgrąžos, facelija iš dalies šakniniai ridikai tinka naudoti mišiniuose kaip tarpiniai augalai.

Vizualiai apžiūrint žieminių kviečių pasėlį pastebėjome, kad sudygusios žieminių rapsų pabiros kviečių augimo pradžioje stelbė juos, konkuravo dėl šviesos ir mitybos elementų, todėl kviečiai atrodo mažesni. Tose vietose, kur rapsų pabirų mažiau, kviečiai atrodo geriau išsivystę.

Šiuo metu žieminiai kviečiai yra pasiekę BBCH 21 tarpsnį, matome pirmą šoninį ūglį.

Pasėlyje aptikome švedinės muselės pažeistų augalų. Augalo pamatinis lapas atrodo nuvytęs, o jį patraukus jis lengvai išsitraukia, tai – švedinės muselės darbas.

Siekiant pažaboti ar bent kažkiek sumažinti šios muselės populiaciją, rekomenduojama kartu su herbicidais įmaišyti kontaktinio veikimo insekticidą. Taip pat ant pavienių augalų lapų aptikome septoriozės pradų, tačiau tik 15 proc., augalų yra užkrėsti šios ligos.

Dėl peržiemojimo abejonių nėra, nes ši veislės jau ne pirmus metus auginama Lietuvoje. Todėl palinkėsiu žemdirbiams gero derliaus, o kad geras derlius nenuviltų – aukštų supirkimo kainų.

Prisijunkite į IKMIS

Įdomu, kokia pasėlių situacija regionuose? Rekomenduojame apsilankyti Integruotos augalų apsaugos informavimo, konsultavimo ir mokymų sistemoje IKMIS. Galėsite susipažinti ir įvertinti, kaip visoje Lietuvoje pasiruošę žiemoti žiemkenčiai. O jei reikia konsultacijų, kviečiame įsivertinti žiemkenčių būklę su nepriklausomu Konsultavimo tarnybos augalininkystės konsultantu. Prisijunkite ir išbandykite.

LŽŪKT augalininkystės konsultantų nuotraukos