Į gerą dirvą sėk gerą sėklą

Janina Ona Gečienė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Širvintų r. biuro augalininkystės konsultantė

2011-08-31

Būsimas žiemkenčių derlius daug priklauso nuo žemdirbių pastangų rudenį į gerai paruoštą ir patręštą dirvą laiku pasėti sveikas sėklas. Sėjos kokybė priklauso ne tik nuo technikos, priešsėlio bei dirvos paruošimo sėjai. Tinkamai neparuošus dirvos, labai sunku tikėtis derlingų pasėlių, nes pirmiausia nukenčia sėjos kokybė ir labai sumažėja sėklų daigumas.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Ruošiamas sėklos guolis

Taikant įprastines dirvos ruošimo žieminiams javams technologijas, paskutinį kartą lauką suarti reikia likus ne mažiau kaip 3 savaitėms iki sėjos. Būsimų žiemkenčių laukas gerai išlyginamas, kad neužsistovėtų vanduo. Prieš sėją formuojama guoliavietė – sėklos turi atsigulti ant kieto žemės pagrindo ir užsikloti struktūrinių grumstelių (bet ne dulkių) sluoksniu. Svarbu dirvą išpurenti vienodu gyliu, į sėklos guolio dugną nesuberti perdžiuvusių žemės paviršiaus grumstelių. Jei to išvengti nepavyksta, reikėtų dirvą privoluoti nelygaus paviršiaus volais. Šalia sėklų neturi būti pernelyg daug augalų liekanų. Jų dažnai pasitaiko sėjant neartose, šiaudais padengtose dirvose. Norint, kad šiaudai neblogintų sėjos kokybės, būtina juos susmulkinti ir tolygiai paskleisti lauke.

Kad daigai būtų stiprūs, būtina rudenį lauką patręšti kompleksinėmis trąšomis, kurių sudėtyje yra nedaug azoto. Normą reikėtų didinti tik tada, jei įterptų šiaudų mineralizacijai nebuvo duota azoto.

Pasirenkama sėklos norma

Vienas iš svarbiausių javų pasėlio produktyvumo rodiklių sėjos metu – augalų skaičius ploto vienete. Kuo vienodžiau sėklos pasiskirsto dirvos plote, tuo gausesnio derliaus galima tikėtis. Sėklos norma – vidutiniškai 4–5 mln. sėklų į hektarą (apie 200 kg/ha). Derlingose dirvose ir po gerų priešsėlių naudojant optimalias trąšų normas, galima sumažinti sėklų normas. Tačiau tada labai svarbi sėjos data. Sėjant anksti, augalai gerai krūmijasi ir galima suformuoti optimalaus tankumo pasėlį su mažesnėmis sėklų normomis. Sėjant vėliau, augalai mažiau krūmijasi, pasėlis būna retesnis, todėl dažniausiai didinamas sėklos kiekis. Tačiau didinant sėklų normą, mažės visi derliaus struktūros elementų rodikliai – produktyvus krūmijimasis, 1000 grūdų masė bei varpos produktyvumas.

Svarbus sėklos gylis

Sėjos gylis – svarbus sėjos kokybės veiksnys. Optimalus žieminiams kviečiams ir kvietrugiams – 3–5 cm, miežiams ir rugiams – 2–4 cm. Sunkiose drėgnose dirvose sėjama sekliau, o lengvose, sausose dirvose – giliau. Per giliai pasėjus, daigai būna ligotesni, silpniau krūmijasi. Gilios sėjos neigiama įtaka augalų produktyvumui ypač didelė esant žemai temperatūrai ir didesniam dirvožemio drėgnumui.

Javų sėklos turi būti gyvybingos, daigios, jose neturi būti kitų rūšių veislių bei piktžolių sėklų priemaišų, turi būti tinkamos vietos sąlygoms. Sėkliniai grūdai rūšiuojami pagal stambumą, tada javai tolygiau dygsta ir vystosi.

Pirmaisiais augimo tarpsniais sėklas nuo ligų apsaugos registruoti beicai. Su jais galima naudoti mikroelementines trąšas. Beicai kartu su mikroelementais ne tik apsaugo nuo ligų, bet ir didina augalų atsparumą nepalankioms augimo sąlygoms.

Herbicidų naudojimas žieminių javų pasėliuose rudenį turi daug privalumų. Augalams sudaromos geresnės sąlygos augti, jie geriau krūmijasi, 1 kv. m. būna daugiau produktyvių varpų, gaunamas gausesnis derlius. Be to, žieminiai javai geriau pasisavina maisto medžiagas, nereikia konkuruoti su piktžolėmis. Herbicidais purškiant rudenį, optimaliau išnaudojama technika ir darbo jėga, nes pavasarį dažnai vėluojama nupurkšti. Be to, rudenį geriau sunaikinamos vienaskiltės piktžolės. Daugeliu tyrimų įrodyta, kad piktžoles sunaikinus rudenį gaunamas didesnis derlius, nei tą patį darant pavasarį.

Prisiminus praėjusias žiemas, kai masiškai žuvo žieminių javų pasėliai, būtina griežtai laikytis agrotechnikos reikalavimų.