• Temos
• Augalininkystė

Grūdų laikymui – ypatingas dėmesys

Viktorija Gečaitė

Lituvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Pakruojo r. augalininkystės konsultantė

2014-09-02

Išlaikyti daug, o dar ir drėgnų grūdų yra labai sudėtinga. Kadangi šiemet javapjūtė lietinga, daugelis ūkininkų tiesiai iš laukų savo derlių išveža į grūdų supirkimo punktus, dalį derliaus sandėliuoja. Svarbiausia sudaryti geras laikymo sąlygas, nes nuo jų priklauso grūdų kokybė.

Laikymo metu vykstant biocheminiams procesams, kinta grūdų savybės. Normaliomis sąlygomis po pjūties kviečių grūdai bręsta vidutiniškai 1,5–2,5 mėnesio. Laikomų grūdų kokybė labiausiai priklauso nuo jų paruošimo laikymui, sandėlio temperatūros, grūdų drėgnio. Jei grūdai drėgnesni nei 14,6 proc., susidaro palankios sąlygos dygimo procesui. Todėl grūdus reikėtų sandėliuoti ne per drėgnus ir išlaikyti 50–60 proc. sandėlio santykinę oro drėgmę. Optimaliomis sąlygomis laikomų kviečių grūdų kokybė kinta lėtai. Pastebėta, kad išlaikius grūdus ilgesnį laiką, jų savybės keičiasi.

Kai grūdai sandėliuose

Pagrindinės priežastys, sukeliančios grūdų gedimo protrūkius, – didelis pradinis saugyklų užterštumas ir nepakankamas grūdų paruošimas sandėliavimui.

Grūdų laikymo režimas parenkamas atsižvelgiant į klimato sąlygas, patalpų tipą, grūdų paskirtį. Blogai paruošti grūdai, ypač supilti storu sluoksniu, po kurio laiko pradeda gesti, pakyla jų temperatūra. Kai grūdų drėgnis būna 15–16 proc., jie intensyviai kvėpuoja ir išskiria daug šilumos. Pavyzdžiui, kai sampilo drėgnis ne didesnis kaip 17 proc., o temperatūra 15–20 °C, šilumos išskiriama tiek, kad per dešimt parų grūdų temperatūra pakyla 1,3–1,7 °C. Tačiau, jei grūdai nevisiškai subrendę, užteršti šiukšlėmis ir mikroorganizmais, tomis pačiomis sąlygomis šilumos išskiriama tiek, kad grūdų temperatūra gali pakilti 1–12 °C per parą. Kaistančių grūdų temperatūra pakyla iki 55–65 °C, o kartais net iki 70–75 °C. Kylant temperatūrai ir didėjant drėgniui, aktyvėja grūdų ir mikroorganizmų veikla, mažėja grūdų masė, atsiranda pašalinis kvapas, blogėja grūdų maistinė, sėklinė ir pašarinė vertė, o kartais jie gali tapti apskritai netinkami vartoti.

Šviežiai nuimtos grūdų masės drėgnis po kurio laiko susivienodina. Drėgnesni grūdai ir priemaišos dalį savo drėgnio perduoda sausiems, tai trunka 3–4 paras. Todėl kombainu nuimtus drėgnus grūdus, esant galimybei, reikia tuoj pat išvalyti ar perleisti per džiovyklą.

Grūdų atvėsinimas yra efektyvesnis negu džiovinimas. Be to, vėsinami grūdai šiek tiek apdžiūsta. Vienas iš paprasčiausių būdų – sausu ir vėsiu oru vėdinti grūdų laikymo patalpas. Taip vėsinti geriausiai tik nedidelius sampilus, nes dideliuose grūdai atvėsta nevienodai, atšąla sampilo paviršius, o vidiniuose sluoksniuose grūdų temperatūra būna aukštesnė. Greičiau ir vienodžiau atvėsta perkasinėjami, ypač leidžiami pro valymo mašinas, grūdai.

Džiovinant džiovyklose, reikia pasirinkti tinkamą temperatūrą, nes dėl pernelyg didelio įkaitinimo plyšta luobelė ar pats grūdas. Taigi džiovinant kviečių, miežių ir rugių grūdus, oro temperatūra džiovinimo talpoje negali pakilti daugiau kaip 43 °C.

Sausuose grūduose, kurių drėgnis mažesnis už kritinį (12–14 proc. varpinių, ankštinių ir 6–11 proc. aliejinių), fiziologiniai procesai vyksta labai lėtai. Sausoje aplinkoje, kai nėra laisvo vandens, negali veistis mikroorganizmai, sumažėja erkių ir vabzdžių gyvybingumas. Net ir ilgai laikomi sausi grūdai nepraranda geros kokybės. Atvėsintus ir izoliuotus nuo aplinkos temperatūros sausus grūdus elevatoriuose galima išlaikyti 2–3, o sandėliuose – 4–5 metus. Žinoma, grūdai turi būti švarūs. Tačiau ir sausus grūdus reikia stebėti, nes ilgai laikomi jie gali pradėti gesti, pirmiausia dėl intensyvios kenkėjų veiklos (daugeliui jų, ypač vabalams, nereikia daug drėgnio).

Mikrobiologinė tarša laikomuose grūduose

Išanalizavus mokslininkų atliktų tyrimų rezultatus, galima teigti, kad laukuose bręstančių grūdų užterštumo mikroorganizmų pradais lygis tiesiogiai priklauso nuo brendimo metu buvusių oro sąlygų. Visą birželį – javų žydėjimo metu – vyravę šalti ir lietingi, vėliau – šilti, lietingi orai sudarė palankias sąlygas plisti įvairių rūšių kūlių, skalsių ir fuzariozės sukėlėjams. Šie mikroorganizmai grūdų išsilaikymo netrumpina, bet labai pablogina kokybę. Pavyzdžiui, nuo kūlių sporų grūdai įgyja silkių kvapą, o miltai būna melsvos spalvos. Skalsių grybiena labai nuodinga žmogaus organizmui. Naudojant Fusarium toksinais užkrėstus grūdus, ne tik blogėja iš jų gaminamų produktų kokybė, bet ir sukeliami įvairūs žmonių ir gyvūnų negalavimai. Mikroorganizmų grūdų masėje yra visada, tačiau žalos jie padaro, kai sudaromos palankios sąlygos plisti. Labiausiai mikroorganizmų veiklą skatina grūdų drėgnis.

Efektyviausias būdas kovojant prieš mikroorganizmus – grūdų džiovinimas. Drėgnus grūdus kurį laiką išlaikyti galima atvėsinus, o jeigu jie intensyviai užsikrėtė šiais mikroorganizmais ar užpuolė nepageidaujami kenkėjai, efektyvus būdas – ozono naudojimas.

Taigi siekiant efektyviai apsaugoti grūdus nuo gedimo sandėliavimo metu, grūdų saugyklose reikia sudaryti tinkamas sanitarines sąlygas.