• Temos
• Augalininkystė

Grikiai skinasi kelią į augintojų laukus

„Ūkininko patarėjo“ informacija

2021-02-08

© LŽŪKT nuotr.

Grikių kruopų paklausa šalyje neslopsta nuo praėjusių metų, kai kilo koronaviruso pandemija. Šias kruopas žmonės šlavė iš parduotuvių lentynų paskelbus pirmąjį, vėliau – ir antrąjį karantiną. Grikių augintojai dėl to trina rankas – išaugus paklausai šių grūdų supirkimo kaina tik kilo.

Ir skanūs, ir sveiki

„Praėjusiais metais grikių paklausa padidėjo apie 10 proc. Daugiausia šių kruopų parduota vasario, kovo ir gruodžio mėnesiais, prasidedant karantinams“, – „Ūkininko patarėjui“ tvirtino „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė. – Nei praėjusiais metais, nei šiemet grikių kainos mūsų parduotuvėse nesikeitė – grikiai nebrango. Juos į mūsų parduotuves tiekia dešimt skirtingų tiekėjų, septyni iš jų – mūsų šalies. Remiantis pardavimo duomenimis, 97 proc. realizuojamų grikių taip pat yra lietuviški.“ Šiuo metu „Maximos“ parduotuvėse 800 g grikių kruopų pakelis kainuoja 2,08 Eur.

„Nuo praėjusių metų pavasario pradžios, kai Lietuvoje ėmė daugėti užsikrėtusiųjų koronavirusu, šalyje iš tiesų labai padidėjo grikių paklausa. Pasaulyje įprasta kriziniu laikotarpiu prisipirkti ilgai negendančių maisto produktų. Lietuvos žmonės instinktyviai stengėsi apsirūpinti ryžiais, grikiais, perlinėmis kruopomis, makaronais, konservais. Jie, skirtingai nei JAV gyventojai, ne itin daug valgo pupų ir žirnių, tad jų atsargų per krizes nelabai kaupia, – svarstė Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) administracijos vadovas Ignas Jankauskas, negailėdamas pagyrų grikiams. – Grikiai – geros kruopos: ir skanios, ir sveikos, įtrauktos į sveikos mitybos racioną. Lietuvoje per pandemiją iš kruopų daugiausia perkama ryžių. Po jų antroje vietoje – grikiai. Jie – puikios krizinio laikotarpio kruopos, mat jų kokybė nesikeičia praėjus 4–5 mėnesiams, kai buvo įsigytos.“

Krito supirkimo kaina

Pasak I. Jankausko, 2015 m. šalyje nuėmus derlių buvo eksportuota 21 tūkst. t grikių, o 2018 m. – beveik perpus mažiau. 2018-ieji buvo vieninteliai metai, kai grikių prekybos balansas buvo neigiamas: lietuviškos kilmės grikių buvo eksportuota mažiau, nei į Lietuvą importuota Rusijoje ir Ukrainoje užaugintų grikių.

Lietuvoje 2018 m. buvo deklaruota beveik 54 tūkst. ha grikių pasėlių. Tuometis derlius – 49 tūkst. t. Tais metais į mūsų šalį įvežta 15 tūkst. t grikių, o išvežta 10 tūkst. t lietuviškos kilmės grikių.

„Kadangi 2018-aisiais Lietuvoje grikių supirkimo kaina krito beveik perpus – iki 160–180 Eur/t, kitais metais – 2019-aisiais – jų mūsų šalyje buvo užsėta 40 proc. mažiau – tik apie 28 tūkst. ha“, – priminė I. Jankauskas, patikslindamas, jog 2019 m. pradžioje perdirbėjai ūkininkų prašė užauginti daugiau grikių, bet jau buvo vėlu.

Balansas grįžta

Tuomet perdirbėjai staiga atsigręžė į Lietuvos grikių augintojus, nes tąkart, kai Lietuvoje labai krito grikių supirkimo kaina ir šalyje jų buvo pasėta daug mažiau, dar kartą pasitvirtino taisyklė, kad lazda turi du galus. Paaiškėjo, kad ne viena atvežtinių grikių siunta neatitiko kokybės reikalavimų. Grikiuose rasta pesticidų ir glifosato likučių. Mūsų šalies grikių perdirbėjai ir prekybininkai, kurie norėjo būti konkurencingi perdirbdami pigesnius atvežtinius grikius ir jais prekiaudami, nusvilo nagus.

Pasak I. Jankausko, 2018 m. pabaigoje ir 2019 m. pradžioje lietuviškos kilmės grikių supirkimo kaina tapo beveik dvigubai didesnė nei 2017 m. Todėl 2020-aisiais šalyje grikių pulta sėti daugiau – jų deklaruota jau 40 tūkst. ha. Pernai grikių supirkimo kaina Lietuvoje buvo 300–320 Eur/t, nes perdirbėjai jau neberizikavo importuoti jų iš trečiųjų šalių.

Pasak I. Jankausko, Lietuvoje grikiais užsėto žemės ploto ilgametis vidurkis – 50 tūkst. ha, o kasmečio jų derliaus vidurkis – apie 55–60 tūkst. t. Pernykštis lietuviškos kilmės grikių derlius – arti 50 tūkst. t.

Kažin ar rizikuos

LGAA administracijos vadovas nemano, kad šįmet Lietuvoje grikių bus pasėta gerokai daugiau nei pernai. Esą pasėliai iš anksto suplanuoti, didžiausius žemės plotus (60–70 proc.) skiriant žieminėms, kitus – vasarinėms kultūroms bei baltyminiams žalinimo augalams. Nesuplanuotų plotų pavasarį lieka vos apie 10 proc. Be to, kažin ar ūkininkai rizikuos auginti daugiau grikių, baimindamiesi vėl nusivilti, kai jų supirkimo kaina sumažės iki 160–180 Eur/t.

„Žemės ūkis – ilgalaikis reikalas. Jis ir išsiskiria tuo, kad ūkininkas trumpuoju laikotarpiu negali padidinti užaugintos produkcijos pasiūlos“, – teigė I. Jankauskas, be grikių, prisiminęs ir kopūstų, kanapių, kiaulių „madas“. Jos greitai kilo, greitai ir nuslūgo. „Madų vaikymosi“ pasekmė – kritusios supirkimo kainos.

Lietuvoje per metus vidutiniškai suvartojama apie 30 tūkst. t. grikių. Likusi dalis, apie 20 tūkst. t, eksportuojama daugiausia į Lenkiją ir Latviją. Nemažai sertifikuotų ekologiškų Lietuvoje užaugintų grikių atsiduria ir Vokietijoje. Redakcijos nuotr.

Pasak pašnekovo, dabar, per pandemiją, grikių kruopų parduotuvėse gali kai kada ir nebūti, nes jų perkama dideliais kiekiais. Perdirbimo įmonės galbūt nespėja grikių perdirbti, taigi ir šių kruopų tiekti į prekybą.

„Vis tiek bendras metinis grikių suvartojimas susilygina. Jų daugiau nusipirksi keliems mėnesiams, bet ne metams“, – teigė I. Jankauskas.

Griežtai tikrina

„Grikiai – kultūra, kurią auginti gana sudėtinga ir rizikinga. Reikia žinoti, kokias agrotechnines priemones panaudoti. Grikių derlius nuimamas vėlai – spalyje. Lietuvoje jie auginami, kur nedera kviečiai ir miežiai, daugiausia Pietų Lietuvoje ir Rokiškio rajone. Keli stambūs ūkininkai specializuojasi auginti vien grikius“, – aiškino LGAA vadovas.

Jis patikino, jog Lietuvoje užauginti grikiai kokybiški, net vadintini ekologiškais, nepaisant to, kad ne visi taip sertifikuoti.

„Grikių patikra mūsų šalyje labai griežta. Ji prasideda pasėlių lauke. Tikrinama, ar nėra technologinių vėžių. Jei yra, kyla įtarimas, kad pasėliai nupurkšti. Lietuvoje neįregistruota nė viena grikių apsaugos priemonė, vadinasi, jų negalima purkšti. Paskui grikiai laboratorijoje tiriami ir nuėmus derlių, ir supylus juos į sandėlį, ir perdirbus“, – tikino I. Jankauskas.

Pasak jo, Lietuvoje auginamų grikių derlingumas – 800–1 500 kg/ha. Kviečių vidutinis derlingumas – 4–5 t/ha, o jų supirkimo kaina – 160–200 Eur/t. Rapsų supirkimo kaina – 360–375 Eur/t. Atrodytų, auginti kviečius ir rapsus pelningiau nei grikius. Tačiau yra plotų, kur jie neauga. Todėl nebloga išeitis – auginti grikius.

Ragina auginti daugiau

„Jau nusipirkome beveik visą reikiamą kiekį naujojo derliaus grikių, kuriuos ketiname šįmet perdirbti. Dauguma jų – užauginti Lietuvoje. Mūsų įmonė – viena iš didžiausių grikių supirkėjų šalyje. Šįmet už grikius mokėjome daugiau nei kiti supirkėjai: nuo spalio – 380 Eur/t ir daugiau, žiemą – net iki 570 Eur/t. Tokia pernykščio grikių derliaus supirkimo kaina – didžiausia jų istorijoje. Tačiau grikių kruopų kainų nedidinome ir neketiname didinti – jos tokios pačios, kokios buvo pernai. Manau, jog grikių kruopų perkama daugiau ne tik dėl pandemijos. Jos populiarėja, nes palankios sveikatai, nealergizuoja“, – tvirtino grikius perdirbančios bendrovės „Galinta“ generalinis direktorius Marijus Mazuch. „Ūkininko patarėjo“ pašnekovas teigė, kad jo vadovaujama įmonė supirko apie 10 tūkst. t pernykščių lietuviškų grikių. Grikius, kuriuos įsigyja Lenkijoje, Rusijoje ir Ukrainoje, „Galinta“ perdirba ir eksportuoja į trečiąsias šalis. Didžiąją dalį perdirbtų lietuviškų grikių realizuoja Lietuvoje.

„Didžiausia grikių augintoja – Rusija, todėl ji diktuoja šios kultūros supirkimo kainas. Ten geresnės augimo sąlygos – tinkamesnis dirvožemis, klimatas ir pan. Todėl tenykščiai grikiai, ypač užauginti Altajuje, geresni už lietuviškus. Tačiau supirkdami grikius vis tiek pirmenybę teikiame lietuviškiems, net jei rusiški būna 10–15 Eur už toną pigesni. Mat norime bendradarbiauti su Lietuvos ūkininkais“, – teigė M. Mazuch ir ragino žemdirbius šįmet auginti daugiau grikių, žadėdamas geras jų supirkimo kainas.

Panašiai kalbėjo UAB „Ekofrisa“ žaliavų direktorius Tadas Noreika. „Norėdami remti Lietuvos ūkininkus, pirmiausia perkame jų užaugintus grikius, jie geros kokybės. Perkant rusiškus grikius, kyla problemų – juose aptinkama glifosato. Didžiąją dalį grikių jau nusipirkome, mokėdami nuo 380 Eur/t iki maždaug 540 Eur/t. Dėl nepalankių gamtos sąlygų pernykštis grikių derlius prastesnis – mūsų ūkininkai jų prikūlė mažai, nors pasėjo 11 tūkst. ha daugiau nei pernai. Supirkimo kaina šoktelėjo, nes lenkai aktyviai ieškojo grikių Lietuvoje. Grikiai populiarėja, pasaulis apimtas sveikos gyvensenos kulto. Jie nuo seno buvo vertinami kaip maistingas, neužterštas produktas.“

ŪP korespondentė Jolanta Kažemėkaitytė