Granulės: tręšia augalus ir atbaido kenkėjus

LŽŪKT informacija

2018-11-13

© LŽŪKT nuotr.

Norvegijos bendrovė kartu su Vokietijos ir Vengrijos mokslininkais sukūrė naujo tipo granules iš cianobakterijų ir biodujų fermentacijos liekanų. Tai – tvari kombinuotoji trąša ir vabzdžių repelentas, tinkamas ekologinei žemdirbystei, ypač auginant bastutinius augalus (tai vienmečiai, dvimečiai, daugiamečiai augalai. Jiems priklauso ir daržovės, kurių žiedai sudaryti iš 4 kryžmiškai sustatytų lapelių). Šios granulės labai naudingos dirvožemiui ir nedaro žalos bitėms bei sliekams.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Ekologiškų daržovių paklausa ir toliau auga. Daugelis vartotojų atsigręžia į produktus, kurie nebuvo apdoroti pesticidais ar chemikalais. Taigi ekologiškai ūkininkaujantieji susiduria su iššūkiu – kaip apsaugoti augalus nuo kenkėjų be cheminių medžiagų. Šis iššūkis nėra labai paprastas, nes, pavyzdžiui, pavasarį ir rudenį kopūstinėms musėms padėjus kiaušinėlius ant ką tik pasodintų augalų, gali žūti visas derlius.

ES finansuojamame projekte Vokietijos Fraunhoferio tarpfazinės inžinerijos ir biotechnologijos instituto (IGB) mokslininkai bendradarbiavo su Vakarų Vengrijos universiteto Mošonmadjarovare mokslininkais kelių ekologinių žemės ūkio asociacijų vardu. Jų tyrimo rezultatais pasinaudojo Norvegijos kompanija „Bioskiva“, kuri sukūrė produktą. Kadangi bendrovė inicijavo ES projektą, ji gavo patentus ES 2015 m.

Sprendimas – naujos granulės

Produktas: kombinuotoji trąša ir vabzdžių repelentas, tinkamas ekologiniam ūkininkavimui.„Granulės daugiausia pagamintos iš biodujų gamybos atliekų, tačiau jose yra 0,1 % cianobakterijų,“ – teigia IGB grupės vadovas dr. Ulrike Schmid-Staiger.

Kai granulės išbarstomos aplink daržoves, dirvožemio flora suardo cianobakterijas, kurios paskleidžia kopūstines muses atbaidantį kvapą. Fermentacijos likučiai, kuriuose yra daug maistinių medžiagų, tuo pačiu patręšia augalus.

Fermentacijos liekanos

Naudojamos fermentacijos atliekos yra iš ekologinių ūkių. Skystas mėšlas yra suskaidomas į biodujas, per 2 savaites iš kilogramo organinės sausosios masės gaunant 300 litrų biodujų. Liekanos, kurių negalima toliau fermentuoti, džiovinamos ir naudojamos granulėms.

Cianobakterijos

Cianobakterijos – tai vienaląsčių bakterijų rūšis. Šie organizmai energijos gauna tiesiai iš saulės šviesos, per fotosintezę. Cianobakterijoms auginti mokslininkų komanda panaudojo plokščiąjį mikrodumbliams auginti pritaikytą bioreaktorių. Bakterijoms auginti jie naudojo tik šviesą, anglies dioksidą ir mineralines maisto medžiagas. Mokslininkai reguliavo oro srautą, kad masė būtų kruopščiai sumaišoma nepažeidžiant bakterijų. Kad jas išdžiovintų, buvo naudojamas perkaitintas garas. Vėliau cianobakterijos sumaišomos su fermentacijos atliekomis ir presuojamos į granules.

Granulės išbandytos lauko bandymuose Ispanijoje ir Vengrijoje. Mokslininkai nustatė, kad kopūstinės musės neužpuolė nė vieno iš augančių kopūstų ar kaliaropių, o granulės buvo puiki trąša.

Kitas etapas

Kadangi cianobakterijų, kaip kopūstinės musės (Delia Radicum) repelento, naudojimas yra visiškai naujas metodas, jį turi patvirtinti Europos Komisija.

Parengta pagal užsienio spaudą