• Temos
• Augalininkystė

Geriausias Marijampolės ūkininkas: „Žemę reikia mylėti ir duoklę jai atiduoti“

Laura Svobonienė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Marijampolės savivaldybės konsultavimo biuro augalininkystės konsultantė

2018-11-28

© LŽŪKT nuotr.

„Ūkininkauti buvo svajonė. Tam didelės įtakos turėjo ir tėvų pavyzdys. Jie ir atseikėjo žemės, mano ūkininkavimo pradžiai“, – prisipažįsta Povilas Vaičiulis. Svajonė išsipildė su kaupu. Ketverius metus bendradarbiaudamas su Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) Marijampolės konsultavimo biuru, Povilas drauge su šeima sėkmingai ūkininkauja ir šeimos, ir savame 162 ha augalininkystės ūkyje. Jaunojo ūkininko darbštumas, atkaklumas ir inovatyvumas buvo pastebėtas – šiemet jo ūkis respublikiniame konkurse „Metų ūkis 2018“ pripažintas geriausiu Marijampolės savivaldybėje.

Matydamas ūkyje besidarbuojančius tėvus, Povilas nuo mažumės jiems padėdavo. Viskas buvo įdomu, bet smagiausia – kartu su tėčiu į laukus važiuoti. Oficialus ūkininkavimo stažas, kaip sako Povilas, prasidėjo 2008 metais, suėjus pilnametystei. Tuomet tėvai davė žemės. Povilas įregistravo savo augalininkystės ūkį, parengė pirmąjį ES projektą jaunojo ūkininko paramai gauti, įsigijo sėjamąją. Ir taip sėkmingai jau dešimtmetį Svetlicos k. (Marijampoles sen.) per 162 ha plote augina žirnius, žieminius ir vasarinius kviečius, cukrinius runkelius, pupas, laiko ražienas. Kartu su Povilu ūkininkauja ir visa jo šeima: sesuo, brolis, tėtis ir mama. Drauge jie valdo daugiau kaip 680 ha žemės.

Povilas sako, kad augalininkystės kryptį pasirinko nedvejodamas. Žinoma, įtakos turėjo ir tėvų septyniolika metų plėtojamas augalininkystės ūkis. Tačiau prieš dešimtmetį gyvulininkystės-pienininkystės ūkiams buvo skirta nedidelė ŽŪM parama, be to, vystydamas augalininkystės ūkį gali pats valdyti savo laiką. Nepaisant to, ir augalininkystės ūkyje kasmet susiduriama su vis naujais iššūkiais. „Kaip ir pernai, taip ir šiais metais, susidūrėme su permaininga gamta. Buvo sudėtinga. Pavasarinis startas buvo kitoks, pasėliams trūko drėgmės, tad reikėjo priimti tinkamus sprendimus, kad užaugtų geras derlius. Aišku, ne viskas pavyko, bet pasiekėme tikrai neblogą – 5 tonų iš hektaro kviečių derlingumą“, – dėsto Povilas. Anot ūkininko, ir pupų derlius neblogas – daugiau kaip 4 t/ha. Nors cukrinių runkelių derliaus nuėmimo darbai dar nebaigti, tačiau jau dabar matyti, kad jis viršys šių metų lūkesčius – 85 t/ha, o galbūt, nuėmus visą derlių, pavyks pasiekti ir 100 t/ha.

Ūkyje taikoma įvairi žemės dirbimo technologija: tradiciškai ariama, tačiau labiau praktikuojama beariminė žemdirbystė, naudojant giluminius purentuvus ir skutikus.

Dirvožemio tyrimai – būtini

Ūkininkaudamas ir įgydamas daugiau patirties, Povilas suprato, kad pasėlius tręšiant nepasidarius dirvožemio tyrimų, gerokai sumažėja lauko derlingumas. „Kai kuriuose laukuose kuliant vaizdžiai buvo matyti, kad derliaus kiekis skiriasi. Pavyzdžiui, maždaug paskaičiuoji, kad iš tam tikro lauko derlingumas turėtų būti 6–7 tonos. Tačiau skirtingose lauko vietose derlius skirtingas: vienur 5 t, toliau jau kulia 7 tonas, dar tolėliau vėl 6 t ir t. t. Juntamas 2, o kartais net ir 3 tonų svyravimas. Vadinasi, yra netolygus trąšų (maisto medžiagų) kiekis pačioje dirvoje“, – įsitikinęs Povilas.

Be to, kiekvienais metais trąšų buvo sunaudojama vis daugiau, o derlius didėjo nežymiai. Šeimos ūkio laukai išsibarstę po Marijampolės, Vilkaviškio ir Kalvarijos savivaldybes, tačiau trąšų buvo beriama visur vienodai. Jų niekada ir netaupydavo. „Tiek čia, geras žemes Balsupiuose, tiek Marijampolės ir Vilkaviškio rajonuose, tiek Kalvarijoje tręšdavome vienodai. Galbūt Kalvarijoje ūkininkai ir pastebėdavo, kad laukai atrodo gerai. Žinoma, ir derlius būdavo didesnis, tačiau savikaina buvo didelė, o naudos – ne per daugiausia. Naudojome ir gerąsias bakterijas, kai kuriuos laukus ir mėšlu patręšdavome, kalkindavome. Šiaudus visą laiką paliekame dirvoje,“ – pasakoja Povilas.

Povilas, sako, kad sėjomaina – tausojančio ūkininkavimo pagrindas, todėl žemės ūkio augalų stengiasi per daug neatsėliuoti ir taikyti sėjomainą, kad pasiektų dar geresnių rezultatų. Be to, dirvoje neišsieikvoja mikroelementai, todėl nesijaučia jų trūkumo, o ir sutaupomą lėšų, kurios būtų skirtos chemikalams.

Vis tik norėjosi, kad ir kasmet brangstančios trąšos būtų efektyviau panaudojamos, ir dirvožemis būtų praturtintas, ir derlius būtų gausesnis, tad nuspręsta ištirti visą Vaičiulių valdomo ūkio laukų dirvožemį. „Išsityrėme judrųjį kalį ir fosforą, pH (rūgštingumą), humusą bei mikro-elementus (varį ir magnį). Gavę dirvožemio tyrimų rezultatus, tiksliai pamatėme, kokių trąšų ir kuriame lauke reikia. Pavasarį jau tręšime pagal kintamos normos tręšimo planą. Augalui reikia visko: ir geros žemės, ir maisto medžiagų, ir drėgmės. Tik tinkamai prižiūrėtas augalas gali suformuoti gerą derlių. Žemė iš savęs yra turtinga, tačiau niekada negalime pamiršti – jeigu nieko neduosi, tai nieko ir negausi. Žemę reikia mylėti ir duoklę jai atiduoti“, – įsitikinęs jaunasis ūkininkas.

Povilas pripažįsta, kad gauti dirvožemio tyrimų rezultatai kai kuriuose laukuose nustebino. Buvo žinoma, kad Kalvarijos sav. esančiuose laukuose žemė nėra ypač derlinga, bet tik tiek. Dirvožemio tyrimai tiksliai parodė – ten dirvos rūgštesnės, mažesnis humusingumas, reikia kalkinti. Marijampolėje besidriekiančiuose laukuose žemė atrodė tikrai pakankamai gerai, tačiau, pasirodo, humusingumas nedidelis, nedidelis kalio ir fosforo kiekis. „Tai patvirtino mūsų stebėjimus, kad per keletą metų tuose laukuose buvo gaunamas nedidelis derlingumas. Tai ir parodo, kad vienuose laukuose naudojamo tradicinio tręšimo nepakanka, o kituose laukuose tradiciškai naudojamų trąšų per daug. Tikiu, kad ir kitų ūkininkų ūkiuose ta pati situacija yra, tik kai dirvožemio nesitiria, tai nieko ir nežino. Rekomenduoju ir netgi būtina juos išsitirti. Džiaugiuosi, kad pasinaudojome Konsultavimo tarnybos paslauga ir išsityrėme dirvožemį “, – sako Povilas. – Po penkerių metų planuojame iš tų pačių lauko vietų vėl paimti ėminius ir palyginti rezultatus.“

Dirvožemio tyrimai baigti tik šį rudenį, nuėmus derlių, tad didelės naudos ūkininkas dar nepajuto, tačiau rezultatai padėjo apsispręsti ir visiškai atsisakyti kompleksinių trąšų ir naudoti vienanares. Nors tokios trąšos kaip amofosas arba kalio chloridas yra brangesnes, tačiau, atsižvelgiant į atskiro lauko dirvožemio rezultatus, vis tik ekonomiškiau ir efektyviau naudoti vienanares trąšas. „Pernai tręšėme kompleksinėmis trąšomis. Tą patį fosforo ir kalio kiekį šiemet atiduodami į dirvą vienanarėmis trąšomis, palyginti su kompleksinėmis, pasimatė kainų skirtumas – maždaug 30–40 eurų, priklausomai nuo kiekio, kokį naudoji,“ – skaičiuoja Povilas. Didžiausia nauda pasijuto cukrinių runkelių laukuose. „Tikslingas laukų ištyrimas, suteikia galimybę gauti tolygų derlingumą lauke. Kaip ir cukrinių runkelių laukuose. Atrodo laukas paruoštas gerai, tolygiai sudygęs pasėlis, bet jeigu maisto medžiagų, pavyzdžiui, fosforo ir kalio santykis dirvoje geresnis, o kitame lauke tas santykis sakykim 50 mg mažesnis, o trąšų atiduotas kiekis vienodas, tai derlius skiriasi apie 10 t/ha. Tai paskaičiuokime: 10 tonų po 25–26 eurus, susidaro nemažas kiekis. Tai toks tas ir atsiperkamumas. Laukus prižiūrint, mylint savo darbą, atiduodant daug pastangų ir gamta atsidėkoja žmogui, duodama gerą derlių, kuris džiugina ir viltingai nuteikia ateities darbams,“ – apibendrina Povilas Vaičiulis.

Dirvožemio tyrimo būdą galima pasirinkti

Norėdami išsitirti dirvožemį, ūkininkai turėtų susisiekti su Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos rajono biuro augalininkystės konsultantu ir drauge nuspręsti, kaip bus imami dirvožemio ėminiai, iš kurių laukų ir kokiu tankumu. Būdą galima pasirinkti. Dirvožemio ėminiai imami rankiniu būdu arba automatizuotai, t. y. su keturračiu, kuriame įmontuota speciali įranga.

Iš vieno nustatyto taško paimama apie 10–15 ėminių, kurie sumaišomi į vieną. Tokiu būdu gaunami tikslesni rezultatai. Dirvožemis nugabenamas į laboratoriją. Ištiriamas fosforo, kalio, humuso kiekis ir nustatomas pH. Išsityrus dirvožemį automatizuotai, klientui perduodami dirvožemio turtingumo maisto medžiagomis žemėlapiai. Taigi galima tiksliai matyti, kiek ir kokių medžiagų yra konkrečioje lauko vietoje. Įsigilinęs į tyrimų duomenis, augalininkystės konsultantas parengs tikslų laukų tręšimo planą.

Kokia dirvožemio tyrimų nauda?

• Sužinosite tikslią informaciją apie dirvožemyje esančias maisto medžiagas.
• Pagal dirvožemio tyrimų rezultatus galėsite sudaryti paprastą arba kintamos normos tręšimo planą.
• Sužinoję dirvožemio rūgštingumą, galėsite nuspręsti, ar reikia lauką, arba atskiras jo dalis, kalkinti.
• Padeda sutaupyti, nes žinant tikslius rezultatus skirtingose lauko vietose mažiau išleidžiama trąšoms.
• Padės padidinti ūkio konkurencingumą ir ekonomiškumą.

Ūkio žemėlapiai padeda:

• greitai ir patogiai priimti sprendimus dėl ūkio situacijos vertinimo;
• įgyvendinti aplinkosaugos reikalavimus;
• planuotis darbus.

Kodėl verta pasirengti kintamos normos tręšimo planą?

• Kiekvienas lauko plotas atskirai patręšiamas būtent tiek, kiek reikia norimam derliui užauginti, taigi trąšų išsiplovimas minimalus.
• Išvengiama užlaidų ar nepatręštų ruožų.
• Mažesnė gamtos tarša.
• Laikomasi nustatytų vandens apsaugos zonų.
• Išlaikytas dirvožemio maisto medžiagų balansas.
• Sutaupoma ir gaunamas didesnis derlius.