• Temos
• Augalininkystė

Fiksuoti stichiniai meteorologiniai reiškiniai per augalų vegetaciją – išbandymai nesibaigia

2022-11-10

^© Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., Agroakademija.lt

LHMT Meteorologinių ir aviacinių stebėjimų skyriaus vyriausioji specialistė Justina Kazlauskienė apžvelgia meteorologinius reiškinius, fiksuotus per visą augalų vegetaciją. Tiek ilgas lietingas laikotarpis, tiek pavasario pabaigoje ir vasaros bei rudens sandūroje fiksuotos stichinės sausros pridarė nemažai nuostolių žemės ūkyje. Išbandymai nesibaigia.

Koks buvo pavasaris, arba augalų vegetacijos pradžia

Pavasaris Lietuvoje šiais metais buvo beveik 1 °C vėsesnis nei įprastai. Ypač vėsi pasitaikė antroji pavasario pusė, kai įprastai pradeda vystytis ir augti augalai. Nors kritulių kiekis balandžio ir gegužės mėnesiais buvo pakankamas, augalams sparčiai ir sėkmingai augti trukdė šilumos stoka. Minėti mėnesiai buvo atitinkamai 1,6 ir 1,8 °C vėsesni, šilumos truko ne tik dienomis, bet augalų vystymąsi stabdė ir šalnos. Augalų vegetacija, arba laikotarpis, kai vidutinė paros oro temperatūra pasiekia ir viršija 5 °C, daugelyje šalies rajonų šiais metais prasidėjo balandžio 12–14 d., o šalnos vėlesnėmis dienomis fiksuotos daug kur ir dažną rytą. Be to, reikėtų nepamiršti, kad šalnos, fiksuotos prasidėjus augalų vegetacijai, laikomos pavojingu meteorologiniu reiškiniu. Ypač šalti buvo balandžio 17–18 d. rytai, kai arčiau dirvos paviršiaus temperatūra daug kur krito iki -10...-9 °C – tokia temperatūra daugeliui pradedančių vystytis augalų yra pražūtinga. Gegužės 5–6 d. daugelyje šalies rajonų prasidėjo aktyvioji augalų vegetacija, arba laikotarpis, kai vidutinė paros oro temperatūra pasiekia ir viršija 10 °C. Po šių dienų visos užfiksuotos šalnos yra laikomos stichiniu meteorologiniu reiškiniu. O šalnos gegužės mėnesį dažną rytą fiksuotos iki pat gegužės 29 dienos.

Jau gegužės mėnesį krituliai šalyje pasiskirstė labai netolygiai – Vakarų Lietuvoje kritulių iškrito mažiau (iki 30 % mažiau, lyginant su to paties laikotarpio vidutiniu daugiamečiu kritulių kiekiu – standartine klimato norma – SKN), o šalies rytuose buvo šlapia (čia vietomis kritulių iškrito iki 2,3 karto daugiau už SKN).

Pirmosios teritorijos, kuriose šių metų pavasarį, o tiksliau – gegužės 18 d., buvo pradėtas fiksuoti sausringas laikotarpis, laikomas pavojingu meteorologiniu reiškiniu, buvo Preilos - Pervalkos sen., Nerijos savivaldybėje ir Švėkšnos sen. Šilutės rajone. Sausringas laikotarpis pavasarinį piką pasiekė gegužės 22–25 d., kai sausra apėmė Mažeikių, Neringos, Palangos, Rietavo sav. ir kai kurias Akmenės, Klaipėdos, Kretingos, Plungės, Šilalės, Šilutės, Skuodo ir Telšių r. sav. seniūnijas. Sausringas laikotarpis truko neilgai (nuo 4 iki 8 dienų) ir gegužės 30 d. jau buvo pasibaigęs.

Lietinga ir kartu sausringa vasara

Tą pačią gegužės 30 d. kitose šalies pusėje – pavieniuose pietiniuose ir rytiniuose rajonuose, pradėtas fiksuoti stichinis meteorologinis reiškinys – ilgas lietingas laikotarpis. Šiam reiškiniui atsirasti nemažai reikšmės turėjo vienas po kito slinkę ir gausius kritulius daugiausia į rytinę šalies dalį nešę pietiniai ciklonai. Iki Joninių ilgas lietingas laikotarpis buvo fiksuotas jau didesnėje šalies dalyje – Alytaus, Birštono, Dotnuvos, Elektrėnų, Jonavos, Jurbarko, Kaišiadorių, Kalvarijos, Kauno, Kazlų Rūdos, Kėdainių, Marijampolės, Panevėžio, Prienų, Radviliškio, Raseinių, Šakių, Šalčininkų, Šiaulių, Širvintų, Trakų, Ukmergės, Utenos, Varėnos, Vilkaviškio ir Vilniaus rajonuose, taip pat dalyje Lazdijų, Pakruojo ir Zarasų rajonų, kiek vėliau apėmė ir Joniškio, Pakruojo rajonų ir Pagėgių sav. teritorijas. Tik nuo liepos 22–25 d. ilgo lietingo laikotarpio apimtų savivaldybių skaičius palengva pradėjo mažėti, o rugsėjo 13 d. šis stichinis meteorologinis reiškinys jau buvo pasibaigęs visoje šalyje.

1 pav. Savivaldybės, ar jų dalys, kuriose 2022 m. fiksuotas stichinis meteorologinis reiškinys – ilgas lietingas laikotarpis.

Kadangi vakarinėje šalies dalyje kritulių kiekis tiek pavasarį, tiek vasarą buvo mažesnis, rugpjūčio 26 d. pavieniuose vakariniuose šalies rajonuose pradėtas fiksuoti pavojingas meteorologinis reiškinys – sausringas laikotarpis. Rugsėjo 1 d. sausringas laikotarpis išplito dalyje Akmenės, Elektrėnų, Kelmės, Mažeikių, Plungės, Šiaulių, Šilutės, Širvintų, Telšių, Trakų r. sav. seniūnijų. Rugsėjo 7 d. keliose Mažeikių, Plungės ir Telšių rajono seniūnijose ilgėliau išsilaikęs sausringas laikotarpis iš pavojingo meteorologinio reiškinio peraugo į stichinį – sausrą augalų vegetacijos laikotarpiu. Rugsėjo 14 d. sausros buvo apėmusios didžiausią šalies teritorijos plotą (žr. 2 pav.), o jau kitą dieną jos palengva pradėjo trauktis iš vakarinių šalies rajonų, bet tuo pačiu stiprėdamos centriniuose šalies rajonuose. Sausros iš Lietuvos visiškai pasitraukė spalio 10 d.

2 pav. Sausringumo situacija 2022 m. rugsėjo 14 d., kai sausros buvo apėmusios didžiausią šalies teritoriją.

Išbandymai nesibaigė

Tiek ilgas lietingas laikotarpis, tiek pavasario pabaigoje ir vasaros bei rudens sandūroje fiksuotos stichinės sausros pridarė nemažai nuostolių ir žemės ūkyje. Tačiau vos prasidėjęs kalendorinio rudens sezonas atnešė dar vieną galvos skausmą ūkininkams – šalnas.

Aktyvioji augalų vegetacija šiais metais daugelyje šalies rajonų baigėsi rugsėjo 21–29 d., tad visos šalnos, fiksuotos nuo rugsėjo 2 d. iki minėtų dienų, laikomos stichinėmis. O šalnų minėtu laikotarpiu fiksuota ne tiek ir mažai – rugsėjo 2–11 d., 13 d., 18 d. ir 23–26 d. ryto valandomis oro temperatūra standartiniame 1,5 m aukštyje kai kur krito iki -1 °C, prie dirvos paviršiaus – daug kur iki -5 °C.

Šaltinis: Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba