Rugpjūčio 16 d., šeštadienis | 25
Dovydas Ramanauskas: kaip žengti į žemės ūkį pasinaudojus parama ir sveika nuovoka
2025-07-28
© Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., agroakademija.lt
Tirkšlių krašte (Mažeikių rajone) gimęs ir augęs Dovydas Ramanauskas šiandien jau gali vadinti save ūkininku. Su žeme jis buvo susijęs nuo mažens – šeima anksčiau augino gyvulius, o dabar verčiasi augalininkyste. Vis dėlto sprendimas pradėti savarankiškai ūkininkauti buvo rimtas žingsnis, kuriam Dovydas ruošėsi atsakingai. Pasinaudojęs Europos Sąjungos jaunųjų ūkininkų įsikūrimo parama, jis jau trečius metus sėkmingai augina kviečius, rapsus, miežius, žirnius ir kvietrugius.
Jaunas, bet jau tvirtai stovintis ant žemės
„Ūkininkavimas – pašaukimas, kuris ateina iš šeimos. Nuo mažens prie traktorių, prie kombainų – taip ir įpranti, taip ir įsimyli šitą darbą“, – sako Dovydas. Šiandien jis deklaruoja 45 ha pasėlių, tačiau plėtros planų nestokoja, nors pripažįsta – laisvos žemės gauti vis sunkiau: „Visi nori, visi ieško. Tik retkarčiais, kai kas nors atsisako, pasiseka gauti vieną kitą hektarą.“
Parama – tiltas į savarankiškumą
Dovydo pirmas žingsnis ūkininkavimo link – ES parama jauniesiems ūkininkams. „Pagalvojau, jei yra galimybė, kodėl nepasinaudoti? Įgyvendinus visus reikalavimus, paraiška patenkinta iš pirmo karto“, – džiaugiasi jis. Gautos lėšos buvo investuotos į naudotą Claas kombainą ir keturių sekcijų vartomą plūgą.
„Kombainas – ne naujas, bet patikimas. 1989-ųjų, bet turi kondicionierių, patogią kabiną, net lemputes, kurios signalizuoja apie grūdų išsijojimą. Palyginti su senu rusišku kombainu – tai jau technologinis šuolis“, – šypsosi Dovydas.
Ir nors dabar, žvelgdamas iš šiandienos perspektyvos, sako, kad greičiausiai plūgo nebepirktų – geriau rinktųsi skutiklį – vis tiek investiciją vertina kaip žingsnį į priekį. „Tuo metu atrodė geras sprendimas, konsultavausi su patyrusiais ūkininkais. Dabar galvoju apie modernesnes technologijas.“
Technika – ne tik išlaidų, bet ir sprendimų klausimas
Ūkio veikloje Dovydas remiasi ne tik parama, bet ir sveika ūkiška nuovoka. Traktorių įsigijo naudotą, su gedimu – tačiau pats taisė, remontavo kartu su tėvu. Tai leidžia optimizuoti išlaidas ir pačiam perprasti kiekvieną mechanizmo detalę. „Kadangi mokiausi mechanikos, viskas prie širdies. Dirbame rankomis – pasitvarkome, suremontuojame.“
Dovydas atviras: žemės ūkio technikos pasirinkimas turi būti grįstas skaičiavimais. Jei technika netiks poreikiams ar neatitiks įsipareigojimų – parama taps našta, o ne pagalba. „Reikia iš anksto įvertinti, ar įsigytas įrenginys bus naudojamas, ar jį spėsi išlaikyti, ar nepakeis planų žemės stoka.“
Įsipareigojimai – ne baubas, jei turi planą
Nors kai kurie jaunieji ūkininkai baiminasi paramos įsipareigojimų, Dovydas į tai žiūri realistiškai: „Jei nesugebėsi įvykdyti įsipareigojimų, tai neverta nė pradėti. Visada turi planuoti pagal galimybes. Pats sumažinau paramos sumą, kad surinkčiau reikiamus balus ir galėčiau įvykdyti įsipareigojimus.“
Jo manymu, norintiems teikti paraiškas verta pasikonsultuoti su specialistais, ypač Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos biuruose: „Jie paskaičiuoja, paaiškina, įvertina rizikas. Tai labai padeda.“
Ateityje planuoja modernizaciją
Nors šiuo metu ūkyje dirba padedamas tėvo, Dovydas žvelgia į ateitį. Jo tikslas – statyti džiovyklą. „Kiekvieną rudenį tas pats – viskas šlapia, laikas spaudžia, nespėji. Džiovykla leistų nepriklausyti nuo orų.“
Jį domina ir kiti paramos modeliai – modernizavimo, smulkiųjų ūkių rėmimo programos. Tačiau vėlgi – svarbiausia apskaičiuoti: ar bus galima plėstis, ar realu įgyvendinti reikalavimus, ar nebus rizikos.
Žemės ūkis – daugiau nei verslas
„Tai nėra vien verslas. Tai – gyvenimo būdas“, – sako Dovydas. Nepaisant iššūkių, konkurencijos, žemės trūkumo ar oro kaprizų, jį motyvuoja meilė technikai, laisvė dirbti sau ir tikėjimas tuo, ką daro. „Kartais pagalvoju – gal būtų lengviau dirbti samdomą darbą. Bet tada suprantu, kad niekas ten nelaukia, o čia kuriu savo ūkį, savo kelią.“
Jo požiūris į rinką – atsakingas. „Viską reikia skaičiuoti: kiek tręšti, kada sėti, kaip reaguoti į orus. Jei neskaičiuosi, bus nuostolių.“
Parama – pagalba, bet ne garantas
Dovydas neabejoja – ES jaunųjų ūkininkė parama startui labai naudinga, bet ji nėra stebuklas. „Jei neturi nieko – ji per maža. Reikia dar papildomų lėšų, žinių ir, svarbiausia – realaus plano. Kitaip viską nuomositės ir tik išleisit pinigus“, – sako jaunas vyras. Tačiau jei yra šeimos ūkis, patirtis ar pagalba – verta naudotis kiekviena galimybe. „Bent jau kažkiek įsivažiuoji. O toliau – jau tavo darbas.“
Dovydas Ramanauskas tiki, kad žemės ūkis turi ateitį. Jo pavyzdys rodo, kad net ir nedideliame 45 ha ūkyje, turint tinkamą požiūrį, galima kurti tvarią, konkurencingą veiklą. Ne skubėjimu, o atsargiu planavimu, ne vien parama, o atsakingu darbu.
Straipsnis iš elektroninio leidinio, kuris parengtas Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybai įgyvendinant projektą „Jaunųjų ūkininkų forumas“. Projektas finansuojamas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Techninė pagalba“ veiklos sritį „Lietuvos kaimo tinklas“.
