Diskusijos apie ateitį COPA-COGECA grūdų augintojų darbo grupėje

Lietuvos ūkininkų sąjunga

2019-06-26

© LŽŪKT nuotr.

Š. m. birželio 7 d. dalyvavau Briuselyje vykusiuose COPA-COGECA darbo grupių „Javai“, „Aliejinės ir baltyminės kultūros“ posėdžiuose. Šį kartą posėdis vyko šiek tiek kitaip, nei buvome įpratę. Iš pradžių darbas vyko įprastai: nagrinėjome darbotvarkėje esančius klausimus, dalinomės informacija apie situaciją laukuose ir rinkose. Vėliau diskusijos pasisuko į apmąstymus balsu: kas laukia Europos žemės ūkio, ar mes visi galvojame dar gyventi ir dirbti kaime? Ar turime ateitį? Nuo tos akimirkos posėdis įgavo visai kitą nuotaiką. Visi susimąstėme, suklusome. Bet apie viską nuo pradžių.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Iš posėdžiui surinktų duomenų matyti, kad rapsų plotai ES pastoviai mažėja. Procesas vyksta dėl įvairių priežasčių: klimato kaitos, pastoviai mažų supirkimo kainų, didėjančio pasėlių kenkėjų antplūdžio, nuolat brangstančios technikos, chemijos, trąšų ir pan. Tik keliose ES šalyse, tame tarpe Lenkijoje, dar leidžiami naudoti neonikotinoidai sėklų beicavimui. Lenkijos atstovas J. Mlodecki kelis kartus dėkojo savo žemės ūkio ministrui už tai, kad jo pastangų dėka lenkai neturi tokių problemų, su kuriomis susiduria kitos šalys.

Beveik visų šalių atstovai išsakė ūkininkų pergyvenimus dėl drėgmės trūkumo, kad beveik du mėnesius pasėliai negavo lietaus, todėl planuoja žymiai mažesnius derlius. Vokietijos ūkininkų atstovas liūdnai konstatavo, kad šių metų rapso pasėliai sumažėjo iki 880 tūkst. ha vietoj paprastai augintų 1,1 mln. ha, todėl jų perdirbėjai jau 638 tūkst. t rapsų nupirko iš Ukrainos, 575 tūkst. t iš Rumunijos. Portugalijos, Ispanijos, Prancūzijos atstovai pranešė, kad maždaug po 10 dienų jie jau pradės kulti žieminius rapsus.

Apie šių metų derliaus prognozę kalbėjęs Vokietijos ekspertas reziumavo, kad rapsų kainos turėtų kilti, o kviečių pardavimo kainos neturėtų didėti dėl įvairių priežasčių. Bet prognozės lieka prognozėmis, jos dažnai nepasitvirtina. Prognozuotojai visada ras paaiškinimus, kodėl jos nepasitvirtino. Niekas negali šiandien tiksliai nuspėti, kas laukia pasaulio po 1,5 mėnesio, ypač kokie bus orai, kurie dėl besikeičiančio klimato yra permainingi ir t. t.

Labai įdomų pasiūlymą pateikė Lenkijos atstovas. Jis informavo, kad Lenkijos rapsų augintojai nutarė surinkti pinigų nuo auginamų rapsų plotų ir juos panaudoti bendroms priemonėms su bitininkais, t.y. įvairiems susitikimams, mokymams, išvykoms, kad geriau vieni kitus suprastų, palaikytų ir beprasmiškai nešvaistytų jėgų įvairiems nesutarimams. Pagalvojau, kad ir mums būtų aktualu imtis panašių veiksmų. Deja, mūsų ūkininkai labai vangiai rodo iniciatyvą, o kai reikalai pasisuka apie pinigus, dauguma jų numoja ranka. Tokia šiandien situacija Lietuvoje. Ji apgailėtina (beje, apie bites ir medų. Tam, kad bitės prineštų 0,5 kg medaus, jos turi aplankyti iki 2 mln. žiedų ir išskristi iš avilio apie 40 000 kartų).

Prancūzijos agronomai kartu su meteorologais užbaigė 50 metų tyrimą apie klimato kaitos poveikį žemės ūkiui. Susirinkusiems grupių nariams pažadėta artimiausioje ateityje tą tyrimą pristatyti. Visi ES grūdų augintojai su nerimu sutiko žinią, kad Kinijoje ir kt. šalyse masiškai naikinamos kiaulės dėl Afrikinio kiaulių maro grėsmės. Tai gerokai sumažins pašarų poreikį pasaulyje. Ne ką mažesnę įtaką grūdų kainai turės didžiulė įtampa tarp JAV ir Kinijos.

Posėdyje buvo aptarti ES atlikti vandens užterštumo nitratais tyrimai. Rezultatai nustebino. Parodytoje medžiagoje matyti, kad Lietuvos žemės yra mažiausiai užterštos nitratais, kartu su Švedija ir Suomija. Labiausiai užterštos Maltos, Vokietijos, Estijos, Belgijos žemės. Tai labai geras argumentas kalbantis su žiniasklaida ir labai konkretus atsakymas tiems, kurie kaltina, kad esame didžiausi teršėjai.

Diskusijose vienbalsiai skambėjo nuomonė, kad tie, kurie užsiima augalininkyste, turi labai stropiai skaičiuoti: tiksliai fiksuoti savo išlaidas ir labai tiksliai žinoti produktų savikainas. Tie žemdirbiai, kurie to nedarys, paprasčiausiai nesugebės išgyventi ir neturės kitos išeities kaip atsisakyti veiklos. Čekijos atstovas pasidžiaugė, kad jų šalyje užaugo labai gražus miežių derlius ir prašė visiems pranešti, kad jų pramonė pagamins pakankamą alaus kiekį.

Diskusijas, ginčus ir pamąstymus garsiai užvedė Prancūzijos atstovas savo pasisakymu apie įvykusius rinkimus į Europos Parlamentą, laukiamas permainas ES politikose, į žemės ūkio rėmimą nukreiptus kreivus ES visuomenės žvilgsnius ir iškeltais klausimais apie žemės ūkio ateitį. Savo kalbą jis pradėjo nuo to, kad jo nuomone gerą dešimtmetį ES žemės ūkis jau merdi ir, jeigu bus taip toliau, t.y. sulauksime vis daugiau apribojimų, suvaržymų, reikalavimų, nuobaudų, tai ES žemės ūkis pavirs muziejumi. Turint omenyje, kad iki 2050 m. pasaulyje žmonių padidės dar 2,5 mlrd., kad sumažės žemės plotai, tinkami žemdirbystei ir gyvulininkystei, jei ir toliau taip staigiai keisis klimatas, ES žemės ūkis neturi ateities perspektyvos. Jis teigė, kad ES žemės ūkio politika jam primena dviratį, kuris turi vairą, pedalus, ratus, balnelį, net skambutį, bet to dviračio ES kaimo žmonės nematė savo akyse, o svarbiausiai, kad jie nežino, kur su juo reiks važiuoti po 5,10,20 ar 30 metų. Po šio vaizdingo palyginimo salėje pasigirdo audringos ovacijos. Visi pritarėme tokiems teiginiams ir išsivystė gyva, karšta diskusija. Jos metu buvo pasiūlyta rudenį susitikti su naujuoju eurokomisaru žemės ūkiui, su kitais ES Komisijos nariais, su europarlamentarais, ypač dirbančiais kaimo reikalų ir aplinkosaugos, biudžeto komitetuose.

Grūdų augintojų atstovų grupės diskusijose buvo nutarta palaikyti COPA-COGECA iniciatyvas aktyviai bendradarbiauti su žiniasklaida, skatinti ir organizuoti įvairių ES valdininkų išvykas į ES šalių kaimus, ruošti įvairių ES šalių žemės ūkio produktų prezentacijas. Viso to tikslas – parodyti ES visuomenei – miestų gyventojams, vartotojams, kad žemdirbiai nesame „blogiečiai“, ES problema, bet esama savo darbu ženkliai prisidedame prie kylančių iššūkių sprendimo. Tačiau iškyla kita problema. Visoms iniciatyvoms įgyvendinti reikia nemažų pinigų. Iš kur jų paimti? Ir vėl reikia ES ūkininkams „susimesti“, o šie nelinkę to daryti ir kartoja, kad pinigų neturi. Ne išimtis ir Lietuvos ūkininkai, kurių ašaros tokiais atvejais būna pupų dydžio. Akivaizdu, kad žemės ūkis įnirtingai puolamas viešosiose erdvėse ir žemdirbys apipilamas ne visada teisingais kaltinimais, savaime pats neatsilaikys. Todėl nieko nedarant, ateityje neliks ES biudžete ir tų pinigų, kuriuos šiandiena dar gauname per BŽŪP rėmimo fondus ir kurių dėka išgyvename. O į kaimą nukreipti tikrai nemažai. ES mastu tai sudaro šimtus mlrd. eurų, rajonuose – dešimtis milijonų …

Straipsnį parengė LŪS Kupiškio skyriaus pirmininkas Zigmantas Aleksandravičius