Gruodžio 22 d., sekmadienis | 24

Dirvožemio tyrimai – nauda ir verslui, ir gamtai

Asta Dalangauskienė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Kretingos r. biuro augalininkystės konsultantė
2014-03-18

Planuojant ūkininkaujant gauti reikiamą pajamų kiekį ir laikytis gamtosaugos reikalavimų, būtina kas 3–4 m. išsitirti dirvožemį.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Žemės ūkio augalai gali normaliai augti ir derėti tik nerūgščios reakcijos, pakankamai visų lengvai pasisavinamų maisto medžiagų turinčiame dirvožemyje. Augalai užauga ir subręsta naudodami dirvožemyje esančias ir su organinėmis bei mineralinėmis trąšomis gautas maisto medžiagas. Kuo dirvožemis derlingesnis ir jame daugiau maisto medžiagų, tuo mažiau jį reikia tręšti.

Dirvožemio agrocheminė analizė yra universaliausias metodas, leidžiantis nustatyti augalams prieinamo fosforo, kalio, magnio kiekį ir dirvožemio rūgštingumą (pH). Vienas jungtinis ėminys imamas iš 3 ha ploto. Dirvožemio ėminių paėmimo laikas neturi didelės reikšmės, bet nerekomenduojama to daryti šviežiai pakalkinus žemę, tuojau po gausesnio tręšimo, ilgalaikės sausros metu. Ką tik gausiau patręšus žemę, joje randama daugiau išbertose trąšose buvusių elementų.

Augalų apsirūpinimą mitybos elementais parodo jų būklė ir derlius. Jei trąšos parenkamos vadovaujantis tik vizualiniu vertinimu, kai trąšų normos nustatomos iš akies, dažniausiai per kelerius metus sutrikdoma pusiausvyra tarp atskirų mitybos elementų. Labai svarbu saugoti dirvą ir gruntinius vandenis nuo per didelio chemizavimo.

Viena iš pagrindinių agronomiškai reikšmingų dirvožemio savybių yra organinės medžiagos. Nuo jų kiekio ir pusiausvyros tarp humifikacijos ir mineralizacijos procesų priklauso natūralus dirvožemio derlingumas.
Lietuvos klimatinėmis sąlygomis humuso kiekis priklauso nuo dirvožemio tipo, granuliometrinės sudėties, užmirkimo ir dirvožemių sukultūrinimo laipsnio. Mažiausiai (0,5–1,5 proc.) humuso yra sausuose smėlio, o daugiausia – sunkesnės mechaninės sudėties užmirkusiuose dirvožemiuose (daugiau kaip 4 proc.). Kituose dirvožemiuose humuso dažniausiai yra 2–4 procentai.

1 lentelė.Dirvožemio vertinimas pagal humuso kiekį dirvožemyje

Trąšų naudojimas gali turėti ir teigiamos, ir neigiamos įtakos dirvožemio kokybei. Augalo augimą ribojančių maisto medžiagų trūkumo identifikavimas ir pašalinimas, naudojant trąšas, padidina augalų derlių ir organinių medžiagų kiekį (ir antžeminėje dalyje, ir dirvožemyje). Tačiau pernelyg gausus trąšų naudojimas gali labai keisti dirvožemio savybes, jį parūgštinti ar skatinti kitus nepalankius procesus.

Dirvožemio tirpalo reakcija turi įtakos dirvožemyje vykstantiems procesams – mineralų dūlėjimui, mikroorganizmų veiklai, organinių medžiagų mineralizacijai ir maisto medžiagų tirpimui. Augalai skirtingai reaguoja į dirvožemio reakciją, tačiau palankiausios sąlygos – kuomet pHKCl artima neutraliai, nors ir rūgščiose dirvose gerai auga bulvės, rugiai, lubinai, avižos.

2 lentelė. Lietuvos dirvožemio rūgštumo grupės

Žinodamas dirvožemio tyrimų rezultatus, ūkininkas gali sutaupyti pinigų, skirtų trąšoms. Neturintys tikslių dirvožemio agrocheminių tyrimų duomenų, daro nemažai tręšimo klaidų, kurios turi neigiamos įtakos derliui, jo savikainai ir aplinkosaugai. Augalų nepanaudotos maisto medžiagos, daugiausia azotas ir fosforas, iš dirvožemio gali būti išplautos į paviršinius vandens telkinius ir gruntinius vandenis. Taigi Dirvožemio tyrimai būtini dėl subalansuoto augalų tręšimo.

Svarbūs ir fosforas, ir kalis

Fosforas ir kalis yra vienos pagrindinių augalų maisto medžiagų, o jų kiekis dirvožemyje priklauso nuo šių elementų gausumo dirvodarinėse uolienose ir tręšimo.

Fosforas yra palyginti mažai judrus elementas dirvožemyje. Dėl mažo tirpumo dažnai trūksta jo judriųjų formų, ypač molinguose, sunkesniuose dirvožemiuose, todėl augalams jis tampa limituojančiu veiksniu. Fosforas tiesiogiai dalyvauja ir skatina azoto fiksacijos procesus ir aktyvina gumbelinių bakterijų veiklą, todėl jo trūkstant, blogai pasisavinamas ir azotas. Dirvožemių pasiskirstymas pagal fosforingumą atskirose Lietuvos zonose rodo, kad didžiausią dalį sudaro mažo fosforingumo dirvožemiai, fosforingų yra tik 12–18 procentų.

3 lentelė.Dirvožemio vertinimas pagal augalams prieinamo fosforo (P2O5) kiekį

Kalio Lietuvos dirvožemiuose gana daug, tačiau ne visas augalams prieinamas. Didžioji judriojo kalio dalis randama dirvožemio mineralinėje dalyje. Jo daugiau yra lengvesniuose dirvožemiuose negu sunkiuose. Augalų mityba kaliu labai priklauso nuo granuliometrinės sudėties – molio dalelių kiekio ir jų mineralinės sudėties. Dirvožemyje, kuriame daugiau molio dalelių, daugiau yra ir kalio. Kalis įeina į molio mineralų sudėtį, iš kurių jis nuolat pereina į dirvožemio tirpalą, todėl judriojo kalio sunkesniuose molinguose dirvožemiuose yra pakankamai. Sunkesnius dirvožemius tręšiant kalio trąšomis, derlius didėja menkiau, negu tręšiant fosforo trąšomis, o lengvo priemolio dirvožemyje – atvirkščiai.

Vidutinio kalingumo (100–150 mg kg-1) ir kalingų (> 150 mg kg-1) dirvožemių Lietuvoje yra daugiau, negu tokio pat lygio fosforingų.

4 lentelė.Dirvožemio vertinimas pagal augalams prieinamo kalio (K2O) kiekį

Dirvožemio tyrimai būti rengiant tręšimo planą

Jei Jūs per kalendorinius metus tręšiate mėšlu daugiau kaip 50 ha žemės ūkio naudmenų, privalote turėti aplinkosaugos reikalavimus atitinkantį tręšimo planą. Jį privaloma sudaryti kiekvienais metais prieš laukų tręšimą mėšlu ir (ar) srutomis bei pateikti kontroliuojančiai institucijai jos prašymu. Pateikti privalu ne bet kokį tręšimo planą, bet atitinkantį teisės akte numatytus reikalavimus. Jeigu tręšimo planas bus neteisingas, kontroliuojančios institucijos žemdirbius gali bausti. Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų apraše nurodyta, kad tręšimo plane turi būti pateikti ne senesni kaip 3 m. dirvožemio tyrimų duomenys apie azoto ir fosforo sankaupas tręšiamuose laukuose.

LŽŪKT konsultantai iš tręšiamų laukų paima dirvožemio ėminius ir sudarydami tręšimo planą vadovaujasi gautais tyrimų rezultatais. Jeigu norite užauginti gausesnį derlių mažiausiomis sąnaudomis, kreipkitės į savo rajono augalininkystės konsultantus. Jie parengs Jūsų ūkiui tinkamą tręšimo planą tręšiant nuotekų dumblu, biologiškai skaidžiomis atliekomis, mineralinėmis ir organinėmis trąšomis.

Parengta pagal mokslininkų rekomendacijas