Dirvožemio profilio spalvos ir paslaptys

Lietuva, nors ir nedidelė teritoriniu atžvilgiu, tačiau dirvožemių danga yra marga. Nors savo laukų dirvožemį pažinti nelengva, bet būtina, nes tai padeda priimti optimalius dirvožemio priežiūros ir gerinimo sprendimus. „Dirvožemio pažinimas – be galo svarbus, kai kalbame apie Lietuvos žemės ūkio teritorijų išteklius, o ypač žvelgiant į šių dienų aktualijas, kai rengiami Lietuvos teritorijos bendrojo plano sprendimai. O juose – Lietuvos agroekosistemų planavimas“, – įsitikinęs LAMMC ŽI vyresnysis mokslo darbuotojas, Lietuvos dirvožemininkų draugijos pirmininkas doc. dr. Jonas Volungevičius.

Dirvožemį pažinti galima skirtingais aspektais: plačiąja prasme – per dirvožemio profilio morfologines savybes arba siaurąja prasme – per dirvožemio viršutinio sluoksnio agrocheminę diagnostiką. Vis tik šie aspektai tarpusavyje glaudžiai susiję, nes dirvožemio savybės labai priklauso nuo jo makromorfologijos. Agroakademija.lt jau yra parengusi vaizdo reportažą apie sunkios granuliometrinės sudėties dirvožemius.

Šiame reportaže – apie vidurio Lietuvos molingąsias lygumas, kur dugninės morenos nuogulose susiformavo pakankamai derlingi dirvožemiai. Jie pagal Lietuvišką klasifikaciją priskiriami rudžemių ir išplautžemių grupei.

Konsultuoja dr. Romutė Mikučionienė, LŽŪKT augalininkystės specialistė, Lietuvos dirvožemininkų draugijos sekretorė, ir LAMMC ŽI vyresnysis mokslo darbuotojas, Lietuvos dirvožemininkų draugijos pirmininkas doc. dr. Jonas Volungevičius.

Rekomenduojame pasižiūrėti „Žoliniai augalai – dirvožemio būklės indikatorius“