Dirvožemio priežiūra, siekiant išsaugoti anglį

LŽŪKT informacija

2018-11-20

© LŽŪKT nuotr.

Alfredas Grandas yra ekologiškai javus auginantis ūkininkas, įsikūręs netoli Tulno miesto Austrijoje. Jis tiki, kad mažinant žemės dirbimą ir naudojant sėjomainas jo 90 ha ūkio dirvožemyje padidės organinių medžiagų kiekis. Ūkininkas dalyvauja Austrijoje įgyvendinamo projekto BIOBO darbo grupės veikloje.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Nuo 1998 m. Alfredas mažina žemės dirbimą, o 2006 m. pradėjęs ūkininkauti ekologiškai visiškai nustojo naudoti trąšas. Nuo to laiko, jo manymu, svarbiausia rūpintis dirvožemiu, kuriame reikia išsaugoti anglį, ir siekti, kad pasėliai būtų sveiki ir derlingi.

„Jei noriu, kad dirvožemis man tarnautų, turiu užtikrinti procesus ir priemones, kad jis galėtų atlikti visas savo funkcijas. Tai reiškia, kad aš turiu sumažinti žemės dirbimą, kuo anksčiau užsėti antsėlį ir naudoti tinkamą sėjomainą“,– sako ūkininkas.

Išbando skirtingus metodus

BIOBO darbo grupė skirtingų regionų ūkiuose išbando įvairius metodus. Alfredas yra vienas iš šešių grupės narių, kurie ūkininkauja ekologiškai. Ši darbo grupė didžiausią dėmesį skiria derliui gerinti ir humusui didinti dirvožemyje, mažinant jo dirbimą ir tręšiant organinėmis trąšomis (žaliąja trąša ir organinėmis trąšomis). Grupė siekia įgyti naujų žinių apie dirvožemio derlingumui įtakos turinčias alternatyvias augalininkystės technologijas, kurios galėtų būti naudingos ir ekologiškiems, ir tradiciniams ūkiams.

Nuolat tobulina ūkininkavimą

Žemės dirbimo minimizavimo praktika yra vienas iš pagrindinių ūkininkavimo būdų, kuriuos naudoja Alfredas, norėdamas sustabdyti organinių medžiagų mažėjimą dirvožemyje ir atkurti dirvožemio „sveikatą“. Jis taip pat atsižvelgia į sėjomainą, įtraukdamas pasėlius, kurie didina dirvožemio biomasę, pavyzdžiui, liucernas. Alfredas nuolat ieško būdų, kaip tobulinti ūkininkavimą ir neseniai atrado Rodale instituto (JAV) sukurtą „roller-crimper“ (volavimo-traiškymo metodą). „Aš visada ieškau naujų būdų, kaip pagerinti savo ūkio rezultatus, kartais kolegos mano, kad esu pamišęs“, – sako Alfredas.

Pagal šį naują metodą rudenį pasėjamas antsėlio mišinys, o pavasarį žydintis antsėlis voluojamas ir traiškomas. Šio proceso metu prekiniai augalai – Alfredas sėjo sojos pupeles – sėjami tiesiai į mulčą. Alfredas aiškina, kad volavimo-traiškymo laikas turi būti tikslus. „Jeigu viską atlieki per anksti, augalai pradeda ataugti, jeigu per vėlai – sėklos pateks į dirvą ir sudygs kaip piktžolės kitų metų pasėliuose“, – patirtimi dalijasi ūkininkas. Naudojant šį metodą tinkamu laiku, piktžolės slopinamos, dirvožemis lieka drėgnas, palaikoma biologinė įvairovė, išvengiama erozijos ir skatinama anglies sekvestracija. Dėl geresnės dirvožemio struktūros taip pat paspartėja vandens infiltracija.

Rezultatai po ekonominės analizės

Praėjusiais metais Alfredas palygino du BIOBO projekto laukus. Viename iš jų taikytas standartinis metodas, o kitame – volavimo-trynimo. „Žvelgiant į rezultatus, galima pasakyti, kad panaudojus volavimo-trynimo metodą derlius buvo 600 kg mažesnis negu naudojant standartinį, tik piktžolių kontrolės voluotame lauke apskritai nereikėjo,“– teigia Alfredas. Ekonominė analizė rodo, kad piktžolių kontrolei neišleistos lėšos kompensuoja mažesnį derlių. „Man tai naudinga kaip ūkininkui, taip pat tai naudinga ir aplinkai, klimatui, biologinei įvairovei ir dirvožemiui!“– apibendrina ūkininkas.

Vertė Saulius Zagorskis, LŽŪKT