Dirvožemyje sukauptos organinės anglies nuostoliai turi didelę reikšmę šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijoms. Klimato pokyčiai verčia susirūpinti organinės anglies sankaupomis, kurios, deja, senka. Ką gali padaryti žemdirbiai, kad paskatintų anglies kaupimąsi dirvožemyje?
Praėjusią savaitę Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras (LAMMC) organizavo seminarą „Dirvožemio organinė anglis – raktas į tvarumą“. Kaip jau dabar įprasta, renginys vyko nuotoliniu būdu, jame dalyvavo per 110 klausytojų. Seminaras buvo skirtas pasaulinei dirvožemio dienai, kuri kasmet minima žiemos pradžioje, gruodžio 5 dieną.
Pradėdamas renginį LAMMC direktorius Gintaras Brazauskas pabrėžė, kad ES Dirvožemio strategijoje sakoma, jog visos dirvožemio sistemos turi būti sveikos ir labiau atsparios. Dirvožemio įvairovę sudaro įspūdingas skaičius mikroorganizmų, kurie dar ne visi yra identifikuoti.
„Viena pagrindinių dirvožemio funkcijų, siekiant klimato neutralumo, yra anglies sekvestracija - organinės dirvožemio anglies kaupimas. Siekiama, kad ES kasmet dirvožemyje būtų sekvestruojama virš 300 mln. tonų anglies. Mūsų nacionaliniuose tiksluose taip pat numatyta, kad iki 2050 m. turime pasiekti maždaug 10 mln. t anglies sekvestracijos kasmet“, – kalbėjo G. Brazauskas.
Renginio koordinatorė Žydrė Kadžiulienė pristatė bendrą tarptautinės programos „Tausojantis klimato atžvilgiu žemės ūkio paskirties dirvožemio valdymas“ (EJP SOIL) tikslą – pateikti tvarius dirvožemio valdymo sprendimus. Antri metai vykstantis projektas suvienijo mokslininkus iš 24 šalių ir jie bendromis jėgomis tikisi pateikti viziją, kaip teigiama linkme pakreipti dirvožemių naudojimą.
Žemės dirbimo intensyvumas ir organinės anglies sankaupos
LAMMC mokslo darbuotoja Dalia Feizienė pasidalijo ilgalaikių tyrimų rezultatais, kokią įtaką žemės dirbimo technologijos daro dirvožemyje sukauptai angliai. Ji pabrėžė, kad nėra vieningos ir neginčijamos nuomonės apie taikomų žemės dirbimo technologijų įtaką organinės anglies sankaupų dirvožemyje didinimui. Ta įtaka priklauso nuo daugelio veiksnių – dirvožemio tipo, granuliometrinės sudėties, fiziko-cheminės būklės, meteorologinių ir klimato sąlygų, į žemę įterptų priedų ir t. t. Pavyzdžiui, Suomijoje atlikti tyrimai rodo, kad supaprastintas žemės dirbimas ir šiaudų įterpimas neturėjo esminės įtakos organinės anglies sankaupoms 0–15 cm dirvožemio sluoksnyje. Švedijoje atlikti ilgalaikiai tyrimai demonstruoja, kad žemės dirbimo intensyvumas organinės anglies sankaupas lemia tik 0–10 cm dirvožemio sluoksnyje.
„Panašius rezultatus gauname ir savo ilgalaikiuose bandymuose, vykdomuose nuo 1999 m. Bandymų rezultatai rodo, kad neariminis žemės dirbimas lėmė didesnes organinės anglies koncentracijas tik viršutiniame, 0–10 cm sluoksnyje. Nei tręšimas, nei šiaudų įterpimas neturėjo patikimos įtakos organinės anglies pokyčiams armenyje“, – kalbėjo D. Feizienė.
Vis tik akivaizdu, kad neariminis žemės dirbimas lemia didesnes organinės anglies sankaupas ir greitesnį jų didėjimą, bet ši tendencija labiau išryškėja tik sunkesnės granuliometrinės sudėties dirvose ir tik viršutiniame armens sluoksnyje.
Skirtingos žemės dirbimo technologijos buvo vertinamos ir aplinkosauginiu – ŠESD emisijų – požiūriu. Dvidešimties metų tyrimų duomenys rodo, kad vidutinio sunkumo priemolyje auginant žieminius kviečius, vasarinius miežius ir žirnius, skirtingose technologijose ŠESD emisijos esmingai nesiskyrė, o smėlingame lengvame priemolyje neariminės technologijos lėmė 3 proc. mažesnes emisijas.
Daugiau skaitykite manoūkis.lt