Gruodžio 01 d., trečiadienis | 21

Didėja baudos už prekybą nelegaliais augalų apsaugos produktais

LŽŪKT informacija
2021-11-04

Nuo lapkričio pradžios Lietuvoje didėja baudos už prekybą nelegaliais augalų apsaugos produktais. Nors tikimasi, kad didesnės baudos sumažins šešėlinę rinką, ekspertai atkreipia dėmesį, kad svarbu yra ne tik bausti, bet ir užtikrinti efektyvią kontrolę.

Remiantis dar šių metų pavasarį LR Seime patvirtintais teisės aktais už neregistruotų ar falsifikuotų produktų laikymą, naudojimą ar pardavimą baudos fiziniams asmenims didėja ir gali siekti nuo 600 iki 3800 eurų, o juridiniams – nuo 5 iki 14 proc. metinės apyvartos.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

„Tikimės, kad numatytos griežtesnės sankcijos sumažins žemės ūkyje esančią augalų apsaugos produktų šešėlinę rinką, kuri, EUIPO (European Union Intellectual Property Office) vertinimais, Lietuvoje yra viena didžiausių ES ir sudaro beveik 18 proc. nuo visos rinkos. Kasmet mūsų šalyje juodojoje rinkoje įvykdoma sandorių už maždaug 30-40 mln. eurų. Ir tokios nelegalios prekybos problema nėra tik nesumokėti mokesčiai – falsifikatų ar uždraustų apsaugos produktų naudojimas žemės ūkyje reiškia, kad iškyla grėsmė maisto produktų saugumui, jie gali būti užteršti žmogaus sveikatai pavojingomis medžiagomis ir padaryti nepataisomą žalą“, – teigia Lietuvos augalų apsaugos asociacijos direktorė Zita Varanavičienė.

Ji pateikia pavyzdį, kai 2020 m. rudenį FNTT pareigūnai surado kontrabandinių produktų perpakavimo „centrą“ Šiauliuose. Jame rasta ne tik nelegalių produktų, bet ir tuščių pakuočių, gausybę falsifikuotų etikečių kopijų ir birių produktų pakavimo įranga. Šie produktai galėjo būti panaudoti laukuose, galbūt sunaikinti pasėlį ar net lemti aplinkos taršą neaiškiomis medžiagomis. Tokie neištirtos cheminės sudėties, dažnai gamybos priemaišų ir kitų neleistinų priedų turintys mišiniai yra grėsmė tiek aplinkai, tiek žmogaus sveikatai.

Tiesa, anot Z. Varanavičienės, vien baudos nelegalios prekybos nesustabdys – būtina ir efektyvi kontrolė: atsakingos institucijos turėtų kruopščiau analizuoti duomenis, identifikuoti rizikas, atlikti tikrinimus. Svarbus naudotojo nusiteikimas rinktis legalias prekes, o legalius, žinomos cheminės sudėties ir registruotus produktus įsigyti iš legalių prekiautojų.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos analizė rodo, kad juodąją rinką labiausiai lemia trys probleminės sritys – sunkus nelegalių produktų judėjimo atsekamumas, silpna intelektinės nuosavybės apsauga ir egzistuojanti korupcija valdžios institucijose.

Institucijų duomenimis, kad dauguma nelegalių falsifikatų iš Kinijos į Lietuvos rinką patenka klastojant pervežamų krovinių dokumentus arba vežant kontrabanda iš Ukrainos per Lenkiją, iš kitų ES valstybių arba per Rusiją bei Latviją. Vertinama, kad prekybos augalų apsaugos produktų falsifikatais pelningumas prilygsta pelnui iš tokių nelegalių veiklų, kaip prekyba narkotikais, ginklais ar žmonėmis.

Pasak Z. Varanavičienės, griežtesnės baudos nelegaliam importui ir prekybai buvo reikalingos jau labai senai: iki šiol uždraustus produktus pardavinėję prekeiviai išsisukdavo su vos 60 eurų bauda. Ši suma – kelis šimtus kartų mažesnė, nei valstybės rinkliava, kurią turi sumokėti legaliai veikiantis verslas norėdamas užregistruoti sertifikuotus, mokslinius tyrimus turinčius augalų apsaugos produktus.

„Esame paskaičiavę, kad iki šiol 267 kartus labiau apsimokėjo būtų nelegaliam, nei registruoti produktą oficialiai. Be to, šis skirtumas dar neįvertina visų naujo produkto sukūrimo, mokslinių tyrimų kaštų, – pasakoja Z. Varanavičienė. – Todėl tikimės, kad didesnis institucijų dėmesys šešėliui ir finansinės grėsmės padės mažinti juodąją rinką“.

BNS informacija

Dėl Jums reikalingos informacijos ir paslaugų kreipkitės į LŽŪKT rajonų biurų konsultantus.