Darjušas Mučinis: „Reikia raitotis rankoves, ir važiuojame“

Jolanta Dalia Abarienė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos redaktorė

2025-03-31

Artūras, Janas ir Darjušas Mučiniai, ^© Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., agroakademija.lt

Širvintų r., Antanaičiuose, Mučinių daržininkystės ūkis gyvuoja nuo 1996 metų. Po daugelio bandymų atsirinkti du pagrindiniai augalai – bulvės ir kopūstai. Dirbant atsiraitojus rankoves, per paskutinius trejus metus renovuotas administracinis pastatas, produkcijos laikymo patalpos, įdiegtos naujos jos ruošimo technologinės linijos ir įšokta į traukinį su didžiaisiais bulvių augintojais.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Darjušas Mučinis pasakoja, kad pradžia buvo tėvukų. Šioje vietoje buvo pirma jų darbovietė – kolūkis. Palankiai susiklosčius aplinkybėms, pavyko įsigyti jam priklausiusius pastatus, žemės ir pradėti verslą. „Net ir cechai tėčio iniciatyva pradėjo veikti nuo 2005 metų. Viskas yra seniai tik mes patobulinome“, – sako Darjušas.

Sūnus pasakoja, kad šeimai išvažiavus gyventi į Vilnių, tėtis liko prie žemės. Dirbo Avižieniuose, sodininkystės ūkyje, skyriaus vadovu. Šeškinėj dar lakus arė. Atėjus Nepriklausomybei, bandė dirbti tai vienur, tai kitur. Vėliau nusprendė savo ūkį kurti.

Dar tarybiniais laikais Avižieniuose gyvendama šeima pradėjo auginti gėles – gvazdikus, tulpes. „Grįžus iš diskotekos, mano su broliu pagrindinis darbas buvo nueiti į katilinę, įmesti malkų, o po to eiti miegoti. Nes ten gvazdikai auga, turi nesušalti‘, – tuometines pareigas mini Darjušas.

Jis pasakoja, kad iš pradžių tėvukas norėjo, kad sūnūs dirbtų kažkur kitur, nes žemės ūkyje labai sunku. Tai baigę vidurines, Darjušas ir Artūras stojo į aukštąsias. Tapo kelių ir geležinkelių inžinieriais. Dirbo, kol tėvukas pakvietė grįžti į ūkį. Pirmas tai padarė Artūras, o vėliau ir Darjušas.

„Kol tėvukai ūkininkavo be Artūro, plėtėsi labai lėtai ir atsargiai. Jiems atrodė, kad užaugini ir tik į turgų. Kai mes gyvenome su tėvais, taip ir buvo. Dirbome visą savaitę, o savaitgalis turguje. Ir to užtekdavo. Kai grįžau į ūkį, tėvai ir Artūras jau buvo daug padarę. Nutarę, kad reikia raitotis rankoves ir važiuoti tolyn, taip ir nuvažiavome“, –pasakoja Darjušas.

Pradžioje ūkyje dirbo tik tėvai ir sūnūs. Augino ne tik įvairias daržoves laukuose, bet ir šiltnamyje, net ir braškių iki 1 hektaro. Sūnums pavyko perkalbėti tėvą, kad negali būti tiek skirtingų augalų.

„Tu negali visų technologijų nupirkti, kad galėtum tiek kultūrų auginti. Juk kiekvienai reikia skirtingų įrengimų, rūšiavimo linijų, saugyklų. Pavyzdžiui, kopūstams saugoti tinkama nuo 0 iki +1 ^oC temperatūra, o bulvėms +4^oC. Tėvai bulvių ir kopūstų visada augino daugiausia. Mes nieko neišradome, tik technologijas patobulinome. Per trejus metus viskame pakeitėme filosofiją. Pernai rudenį jau susandėliavome taip, kaip reikia. Dvejus metus iki tol mokėmės ir matėme savo klaidas“, – įžvalgomis dalijasi Darjušas.

Pasak jo, jei esi daržininkas, dėl sėjomainos neturi pamiršti grūdinių augalų. Ūkyje kol kas auginami tik kviečiai, nes nėra sandėlių ir džiovyklų.

Procesai sustyguoti

Jau antrus metus cechuose darbai vyksta nustatytomis savaitės dienomis:tik prie kopūstų arba tik prie bulvių. Šiuo metu praeitų metų kopūstų apdorojimo ir realizavimo darbai jau į pabaigą. Jie fasuojami ir pateikiami užsakovams, kurie skirtingi, todėl kopūstus dar reikia išrūšiuoti pagal jų pageidavimus: balandėliams, salotoms ar kt.

Naujas įrenginys – kopūstų valymo linija. Pasak Darjušo, jų valymas yra pakankamai nešvarus reikalas. Švarūs būna tik patys pirmieji, kurie iš laukų atvažiuoja, o žiemą apipūva, todėl nuvalyti būtina.

Ūkyje kopūstai ir raugiami. Paruošti pagal nustatytą receptūrą, rūgsta plastikiniuose konteineriuose. „Įsirengėme žymiai didesnes kopūstų fasavimo patalpas. Kol kas fasuojame į kibiriukus, o planuose – fasavimo linija“, – mintimis apie planus dalijasi Darjušas.

Darbuotojams nebereikia kiloti maišų – tai daro robotas

Vis tik daugiausia auginama bulvių. Nuo 30 ha ūkininkavimo pradžioje iki 100 dabar. Bulvių kilogramo kaina yra nuo 10 iki 99 ct. Jau kelintus metus iš laukų stengiamasi surinkti visas. Tik vienoms paruošti reikia daugiau darbo, o kitoms – mažiau.

„Padidinus plotą, daugiau nekondicinių bulvių. Dabar skutimo mašina skutame tas, kurios netinka didmenininkams, prekybos tinklams“, – sako Darjušas.

Rudenį sandėliavimui į saugyklas bulvės diena dienon kasamos beveik du mėnesius. Visą vasarą parduodamos iš lauko, tik perrūšiuoti reikia.

Bulvių veislės ūkyje atsirenkamos pagal vartotojų pageidavimus. Kasmet kelios naujos veislės sodinamos pabandyti. „Nes ne visada, kas pas kitus gerai dera, tinka mūsų laukams“, – teigia Darjušas.

Iššūkis – kapitalinis remontas

Apvažiavę pusę Lietuvos, kad suprastų, kaip ir ką reikia atnaujinti, Mučiniai ryžosi ūkio pastatų rekonstrukcijai.

„Už ES paramą pradėjus statybų projektą, tiek visokių reikalų atsiranda. Jei kompensacija tik 50 proc., labai daug dalykų reikia įvertinti. Žinai, kad Damoklo kardas stovi su terminais. Pastato kapitalinį remontą projektavomės pusantrų metų, o darbams liko trys mėnesiai. Šiems metams auginome mažiau daržovių, nes nežinojome, ar turėsime patalpas. Pavyko, nes puikūs buvo rangovai“, – situaciją komentuoja Darjušas ir pripažįsta, kad atsiradus tiek daug pokyčių, šią žiemą visi mokėsi, kaip gyventi rekonstruotose patalpose.

Dabar tikrai nepaprasta rasti darbuotojų, todėl ūkyje branginamas kiekvienas, tarp kurių yra labai nagingų ir darbščių žmonių. Pasak Darjušo, jie yra pagrindinis ūkio turtas. Siekiant, kad ūkyje jaustųsi ne prasčiau nei namie, po kapitalinio remonto jiems įrengtos patalpos: valgomieji su virtuve, džiovykla, kad galėtų džiovintis rūbus, ir kt.

Viename iš produkcijos laikymo sandėlių

„Didelis privalumas – investicijoms pasirinkti modernūs produkcijos laikymo sandėliai su nuotoliniu būdu prižiūrimomis laikymo sąlygomis. Kaip veikia įrenginiai, stebi ir užsienio partneriai. Taigi su tokia pagalba produkcija be didesnių problemų išlaikoma iki pavasario. Praeitais metais paskutines bulves iš čia pardavėme birželio pradžioje, o birželio paskutinėmis dienomis jau kasėme naujas. Svarbu tai, kad sandėlį stebėti ir valdyti galima bet kur“, – puikiomis sandėliavimo galimybėmis džiaugiasi Darjušas.

Jo manymu, ūkis turi dirbti net be paramų, o jos padėjo pasivyti tuos, kurie jau toli nuvažiavo, tai yra per paskutinius trejus metus pavyko įšokti į traukinį su stambiais bulvių augintojais.

Broliai su į ūkį atvykusiomis LŽŪKT Širvintų r. biuro vadove, finansinės apskaitos-ekonomikos konsultante Irena Balsiukiene ir finansinės apskaitos konsultante Neringa Šalkauskaite

Gauti ES paramą ūkininkaujant reikalingai technikai Mučiniams ne kartą pavyko bendradarbiaujant su Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Širvintų r. biuro konsultantais. Su jais sieja ne tik verslo projektai. Ūkio finansinė apskaita, ūkininkaujant reikalingų žurnalų tvarkymas, dirvožemio tyrimai, agronomų konsultacijos, darbų sauga – darbai, kuriuos jau daug metų atlieka konsultantai. „Pasitikime, nes jie žino visus mūsų niuansus“, – apibendrina Darjušas.

Viskas sau, tada kaip valstybė?

Žinoma, problemų yra – tai neaiškumai dėl pasėlių deklaravimo, laistymo sistemų įsirengimo, produktų, skirtų kovoti su ligomis ir kenkėjais, pasirinkimo mažėjimas, gamtos išbandymai, žvėrių daroma žala. Norėtųsi didesnio supratingumo iš valdžios, nuoseklumo sprendimuose ir ne tokio dažno taisyklių keitimo.

Su mokesčiais susitaikyti tikrai reikėtų, nes „visi norime socialinių garantijų, kad valstybė klestėtų. Todėl turime mokėti mokesčius. Ūkininkavimas – tai nėra, kad vis imi ir imi, kažkada turi duoti. Norime gražios Lietuvos, turime dalintis“, – pokalbį užbaigė Darjušas.