Bulvės – viena ekonomiškai svarbiausių augalų rūšių pasaulyje, jų produkcija yra ketvirta po kviečių, kukurūzų ir ryžių. Vieni iš pavojingiausių bulvinių šeimos kenkėjų yra cistas ant bulvinių augalų šaknų sudarantys auksinis Globodera rostochiensis ir blyškusis Globodera pallida bulviniai nematodai, dėl kurių patiriami dideli derliaus nuostoliai. Galima išeitis – biofumigacija.
Bulviniai cistiniai nematodai – labiausiai paplitę bulvinių šeimos kenkėjai Jungtinėje Karalystėje*. Tad glaudžiai bendradarbiaudami su ūkininkais Šropšyro regione (grafystė vakarų Anglijoje), Harperio Adamso universiteto mokslininkai ieško naujų būdų, kaip apriboti bulvinių cistas sudarančių nematodų plitimą.
Bulviniai cistiniai nematodai yra bulvinių šeimos parazitai, parazituojantys bulves, pomidorus, baklažanus ir dar apie 90 šios šeimos atstovų. Dėl nematodų ypatingos specializacijos, glaudaus ryšio su augalais šeimininkais, gebėjimo plisti, unikalios adaptacijos ilgą laiką išbūti dirvoje be augalo šeimininko, patiriami dideli derliaus nuostoliai. Augalai šeimininkai – vienas svarbiausių biotinių veiksnių, lemiančių bulvinių cistinių nematodų paplitimą bei populiacijos gausumą. Kiti biotiniai veiksniai, tokie kaip ligas sukeliantys organizmai, parazitai ir plėšrūnai, dar nėra pakankamai ištirti.
Bulvės – vienos iš pagrindinių ir ekonomiškai svarbiausių bulvinių cistinių nematodų augalų šeimininkų. Nematodų pažeidimų simptomai bulvėms nespecifiški ir gali būti klaidingai priskiriami kitų patogenų pažeidimams. Nematodai pažeidžia augalo šeimininko šaknų sistemą, sutrikdydami vandens ir maistingų medžiagų absorbciją, dėl to sutrinka fotosintezė, augalai blogai auga ir vystosi. Užsikrėtę bulviniais cistiniais nematodais, augalai būna žemesni, apvytusiais ir pageltusiais lapais, išauga tik keli stiebai (1–3), formuojasi maži stiebagumbiai ir jų būna mažiau. Rudenį ant užkrėstų augalų šaknų susiformuoja aiškiai matomos nematodų cistos. Pažeisdami bulvių šaknis, nematodai atveria kelius ir kitiems patogenams: bakterijoms, grybams, virusams. Gausus užkrėtimas nematodais atsiranda tuomet, kai kasmet tame pačiame lauke auginami bulvinių šeimos augalai.
Pagrindiniai kovos su bulviniais cistiniais nematodais būdai yra sėjomaina, jiems atsparių bulvių veislių auginimas bei nematocidų taikymas. Kontrolės efektyvumui padidinti dažniausiai naudojami keli metodai iš karto.
Šiuo metu prieš bulvinius cistinius nematodus daugiausia kovojama taikant nematocidus, tačiau šių produktų ateitis yra neaiški dėl kintančių Europos Sąjungos teisės aktų. Vienas naujausių būdų – biofumigacija. Jai naudojami Brassica augalų antsėliai – daug žadanti pasėlių apsaugos strategija, kuri gali būti naudojama siekiant sumažinti dirvožemyje gyvenančių kenkėjų, ligų sukėlėjų ir piktžolių plitimą.
Augalai biofumigantai yra kruopščiai susmulkinami ir įmaišomi į drėgnas dirvas, kuriose išsiskiria izotiocianatai
Biofumigacijos metodo esmė – auginti gliukozinolatus kaupiančius augalus (pavyzdžiui, Indijos garstyčias (Brassica juncea) arba aliejinius ridikus (Raphanus sativus)) kaip antsėlį tarp pagrindinių pasėlių sėjomainoje. Kai augalų audiniai pažeidžiami, gliukozinolatai, kuriuos skaido fermentas, išskiria įvairias medžiagas, įskaitant izotiocianatus. Yra žinoma, kad izotiocianatai slopina daugelį kenkėjų ir ligų sukėlėjų, įskaitant bulvinius cistas sudarančius nematodus. Augalai biofumigantai yra kruopščiai susmulkinami ir įmaišomi į drėgnas dirvas, kuriose dėl to išsiskiria izotiocianatai.
Ankstesni darbai parodė, kad izotiocianatai gali slopinti ankstyvosios vystymosi fazės nematodus ir cistas su kiaušinėliais. Mokslininkai pripažįsta, kad tolesnis darbas vis dar yra būtinas, siekiant optimizuoti metodą lauko sąlygomis ir parengti tinkamas rekomendacijas bulvių augintojams. Šiuo metu mokslininkų komanda dirba su vakarų Anglijos regiono ūkininkais, atlikdami praktinius šio proceso veiksmingumo bandymus. Bandymo vietos buvo pasirinktos remiantis jų užkrėtimo bulviniu nematodu istorija, nematodų rūšine sudėtimi ir populiacijų tankumu.
* Šiuo metu abi bulvinių cistinių nematodų G. rostochiensis ir G. pallida rūšys įtrauktos į pasaulio, Europos ir Lietuvos karantininių organizmų sąrašą. Lietuvoje už karantininių organizmų, tarp jų G. rostochiensis ir G. pallidaimportą, eksportą ir vietinių karantininių židinių paiešką atsakinga bei likvidavimą atlieka Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Parengta pagalhttps://ec.europa.eu/eip/agriculture/eninformaciją