Balandžio 14 d., sekmadienis | 24

Augalų apsaugos produktų naudojimas: apsaugos zonos – kada ir kiek

2023-05-16

© Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., Agroakademija.lt

Augalų apsaugos produktų (AAP) rizikos vandens organizmams, bitėms, netiksliniams nariuotakojams (vabalams, vorams, vabzdžiams, erkėms ir kt.) ir netiksliniams augalams (augalai, kurie auga šalia purškiamo lauko) vertinimo metu nustačius tam tikras grėsmes, gali būti taikomos jų mažinimo priemonės – apsaugos zonos iki paviršinio vandens telkinių ir melioracijos griovių arba iki ne žemės ūkio paskirties žemės bei kiti ribojimai, nurodyti AAP etiketėse.

Rizikos mažinimo priemonės leidžia rinkoje turėti daugiau veiksmingų ir efektyvių AAP bei kartu padeda saugoti aplinką, gyvus organizmus ir išsaugoti jų bioįvairovę, todėl ypač svarbu laikytis AAP etiketėse nurodytų apsaugos zonų (zona – tai atstumas iki paviršinio vandens telkinio, kurioje draudžiama purkšti augalų apsaugos produktus) normų ir kitų reikalavimų. AAP naudotojai privalo žemės sklypą apdoroti tokiu būdu, kad augalų apsaugos produktų tirpalo dulksna nepatektų už purškiamo ploto ribų.

Apsaugos zonos, skirtos apsaugoti vandens organizmus

Kai purškiami šalia vandens telkinių esantys laukai ar sodai, AAP purškimo dulksna gali patekti į vandenį. AAP taip pat gali nutekėti dirvos paviršiumi ypač, kai yra nuolydis, arba gali patekti į vandenį per drenažo sistemą.

Laikantis AAP etiketėse nurodytų apsaugos zonų, galima veiksmingai sumažinti jų patekimą į vandens telkinius ir apsaugoti vandens organizmus.

Augalų apsaugos produktų etiketėse nurodomos apsaugos zonos iki vandens telkinių matuojamos nuo upės, upelio ar melioracijos griovio šlaito viršutinės briaunos arba nuo kranto viršaus kitiems vandens telkiniams, kurie neturi stačių šlaitų, bet ne nuo vandens telkinio krašto.

Apsaugos zonos iki vandens telkinių gali būti nuo 5 iki 20 metrų lauko augalams ir iki 40 metrų sodo augalams.

Kai yra 2 proc. ar didesnis nuolydis į vandens telkinius ir melioracijos griovius, prie jų privaloma įrengti 10 metrų apsaugos zoną, apželdintą daugiamečiais žoliniais augalais. Tai veiksmingai padeda sumažinti AAP nutekėjimą į vandens telkinius.

Jeigu AAP etiketėje nėra nurodytų apsaugos zonų, skirtų apsaugoti vandens organizmus, tuomet, vadovaujantis Augalų apsaugos produktų saugojimo, tiekimo rinkai, naudojimo taisyklių 81 punktu, privaloma palikti 1 metro apsaugos zoną iki paviršinio vandens telkinio ir melioracijos griovio.

Jeigu Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos apraše, patvirtintame, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 540 (nauja redakcija įsigaliojo nuo 2023 m. sausio 1 d.) yra nustatytos didesnės apsaugos juostos iki paviršinio vandens telkinių nei nurodyta AAP etiketėse, privaloma vadovautis aprašu.

Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane įrašyta, kad mažiausias vandens telkinių pakrančių apsaugos juostos plotis privalo būti 3 m, net jeigu nacionaliniai teisės aktai numato mažesnį plotį. Jei Strateginio plano GAAB4 standarte iki paviršinio vandens telkinių nurodytos didesnės apsaugos juostas nei AAP etiketėse, privaloma vadovautis standartu.

Apsaugos zonos, skirtos apsaugoti netikslinius nariuotakojus ir netikslinius augalus

Jeigu vertinant AAP nustatoma nepriimtina rizika netiksliniams vabzdžiams ar netiksliniams augalams, etiketėse nurodomos apsaugos zonos, kurios sumažina galimą riziką.

Apsaugos zonos iki dirbamo lauko krašto (iki ne žemės ūkio paskirties žemės) gali būti: nuo 5 iki 10 metrų ir didesnės. Šios apsaugos zonos, kuriose draudžiama purkšti AAP, paliekamos dirbamame lauke iki jo krašto. Jos matuojamos nuo lauko krašto į lauko vidų.

Jeigu AAP etiketėje nėra nurodytų apsaugos zonų, skirtų apsaugoti netikslinius nariuotakojus ir netikslinius augalus, tuomet, vadovaujantis Augalų apsaugos produktų saugojimo, tiekimo rinkai, naudojimo taisyklių 83 punktu, privaloma palikti 1 metro apsaugos zoną iki ne žemės ūkio paskirties žemės.

Laikantis AAP etiketėse nurodytų apsaugos zonų dėl purškiamų AAP dulksnos neigiamo poveikio, apsaugomi šalia dirbamos žemės gyvenantys vabzdžiai ir augantys augalai, išsaugoma jų bioįvairovė ir buveinės, suteikiama galimybė vabzdžių populiacijoms atsinaujinti dirbamuose laukuose iš šalia esančių natūralių buveinių.

Purškimo dulksną mažinantys purkštukai

Naudojant specialius purkštukus ar kitą įrangą, kuri mažina purškimo dulksną, pasiekiamas didesnis purškiamo produkto efektyvumas, jo mažiau sunaudojama ir mažiau patenka už dirbamo lauko ribų. Tai mažina riziką pakenkti žmogaus sveikatai, visiems gyviesiems organizmams, aplinkai ir užteršti požeminius vandenis.

Kai purškimo dulksna mažesnė, apsaugos zona atitinkamai irgi mažėja, todėl ūkininkai, naudodami specialią įrangą, kuri mažina purškimo dulksną, gali palikti mažesnes apsaugos zonas iki paviršinio vandens telkinių ir melioracijos griovių ar iki ne žemės ūkio paskirties žemės.

Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos registruoja tik saugius naudoti ir nekeliančius grėsmės žmonių sveikatai bei aplinkai AAP.

Pagal Valstybinės augalininkystės tarnybos informaciją