Gruodžio 21 d., šeštadienis | 24
Atsisveikinimas su plūgais?
2024-11-26
© Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., agroakademija.lt
Plūgas tūkstantmečius buvo naudojamas kaip pagrindinis žemės ūkio įrankis, turėjęs lemiamą reikšmę civilizacijų plėtrai. Dirbant su plūgu galima efektyviau įdirbti dirvą, todėl žmonės galėjo pereiti nuo smulkaus natūrinio ūkininkavimo prie stambios žemės ūkio produkcijos, o tai paskatino gyvenviečių ir miestų centrų augimą. Ši tūkstantmečio ilgumo draugystė gali jau neužilgo baigtis.
Tai yra todėl, kad žemės dirbimas plūgu reikalauja didelių energetinių sąnaudų. O tai reiškia ir didelius iškastinio kuro kiekius. Tuo pačiu, ariant dirvą – ardoma dirvožemio struktūra dėl ko eroduoja dirvožemiai, mažėja maistinių medžiagų ir biologinės įvairovės bei organinei medžiagai skaidantis greičiau – išmetama daugiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų.
Nustatyta, kad mažiausiai CO2 išmetama taikant neariminę tiesioginės sėjos technologiją, apie 107 kg CO2 hektarui. Tuo metu žemę dirbant įprastiniu būdu į aplinką išmetama kone dvigubai daugiau ‒ apie 253 kg CO2 hektarui (plačiau čia). Neariminė žemdirbystė ne tik mažina ŠESD emisijas, bet ir optimizuoja ūkio sąnaudas, tausoja dirvožemį, mažina eroziją, didina derlių, didina vandens sugeriamumą ir gali padėti atitaisyti žalą, padarytą praeityje.
Transformacija į mažiau klimatui žalingą žemės dirbimą – neariminę jau vyksta. 2020 m. nearimin neariminės žemdirbystės taikymo plotai Lietuvoje nuo 244 tūkst. hektarų padidėjo iki 1 473 tūkst. hektarų 2024 m. Daugiau nei 50 % viso deklaruoto ploto! Tai buvo pasiekta pradėjus ūkininkams mokėti išmokas už tiesioginę sėją ir negilų (iki 10 cm) arimą.
Dalis valstybių yra itin pažengusios taikydamos nearimines dirvožemio apdirbimo technologas. Pagal plotą daugiausiai tokiu būdu dirbama JAV ir Brazilijoje, kur taip dirbami plotai siekia apie 44 ir atitinkamai 43 mln. hektarų (plačiau čia). Argentinoje daugiau nei 90 % visos dirbamos žemės ūkio žemės yra taikoma tiesioginė sėja (plačiau čia).
Panašius skaičius būtų galima pasiekti ir Lietuvoje, jeigu vietoje tiesioginės sėjos paramos, bazinės išmokos būtų didesnės, o tiems, kas aria žemę, – visai nemokamos. Žemės ūkio sektoriaus poveikis klimatui gerokai sumažėtų, o dirvožemis taptų sveikesnis.
VšĮ „Žiedinė ekonomika” informacija
