Ar verta atiduoti rapsų derliaus priedą sunaikinti sklerotiniui puviniui?

Ramunė Sutkevičienė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos vyriausioji redaktorė

2023-05-23

Pastaraisiais metais rapsų derlingumui ypač daug žalos padaro išplitusios grybinės ligos. Viena pavojingiausių – sklerotinis (baltasis) puvinys, kuris pažeidžia ne tik rapsus – žalos pridaro per 400 augalų rūšims: saulėgrąžoms, garstyčioms, pupoms, žirniams ir kt. Kiek įmanoma apsaugoti vieną populiariausių Lietuvoje auginamų kultūrų ir tikėtis derliaus priedo, kalbamės su Donatu Kavaliausku, UAB „Bayer“ rinkos plėtros agronomu Baltijos šalims (nuotr.).

Lauke saulė ir šilta, atrodo, lyg nieko daryti ir nereikėtų. Ar žieminių rapsų pasėlių viduje taip pat mikroklimatas ramus? Kokie procesai ten vyksta?

Praėjusios savaitės pradžioje pagaliau sulaukėme lietaus po ilgo mėnesio trukusios sausros. Mikro-klimatas, kuris yra rapsų pasėlių viduje ir virš rapsų, yra skirtingais. Intensyviau sužydus rapsams, pasėliai sutankėjo, ir tiesioginiai saulės spinduliai vis sunkiau prasiskverbia gilyn pasiekdami žemės paviršių. Tokia situacija sulaiko vandens išgaravimą iš rapsų pasėlio, ir tai yra geras ženklas – augalai dar kažkurį laikotarpį vandens nestokos. Žinoma, jei tai tęsis ilgą laiką, susidarys šutimas ir palankios sąlygos įvairioms ligoms plisti.

Atsižvelgdami į žieminių rapsų pasėliuose vykstančius procesus, kokius darbus ūkininkai turėtų susiplanuoti ir padaryti dar iki vasaros pradžios?

Vienas iš pagrindinių darbų, kuriuos ūkininkai turėtų atlikti, – apsaugoti žieminius rapsus nuo plintančių ligų. Viena pagrindinių ligų – sklerotinis (baltasis) puvinys.

Kokie šios ligos simptomai ir kaip sklerotinis puvinys plinta?

Ligos simptomų nematome. Jie išryškėja vėlesniais augimo tarpsniais, kai pradeda formuotis ankštaros, o jose – grūdai. Ūkininkai žieminių rapsų pasėlius turėtų profilaktiškai purkšti fungicidais.

Sklerotinio puvinio sporos iš pažeisto augalo

Kur tik sklerotinio puvinio sporos prilipo, ten grybas ir sudygo

Kada sklerotinio puvinio infekcija ypač pavojinga?

Ši infekcija rapsams pavojinga jų žydėjimo metu. Kuo rapsai žydi intensyviau, tuo daugiau tikimybės užsikrėsi šia liga. Sklerotinio puvinio infekcijagali sunaikinti apie 50 procentų derliaus, ypač kai šiai ligai plisti labai palankios gamtinės sąlygos.

Sklerotinio puvinio pažeisti žieminiai rapsai bręsta anksčiau

Tai kokios sąlygos palankios sklerotiniam puviniui plisti ir kodėl sunku jį kontroliuoti?

Kad žinotume, kaip ligą kontroliuoti, reikia įvertinti, kuriuo metu efektyviausiai panaudoti fungicidus, kad sklerotinis puvinys kuo mažiau išplistų. Subrandintos sklerotinio puvinio sporos plisdamos oru prilimpa prie žydinčių žiedlapių ir kitų augalo dalių. Purškimo metu didžiąją dalį apipurškiamos masės sudaro žiedlapiai, tik dalis fungicido prasiskverbia per šią masę ir pasiekia viršutinius lapus ir šonines šakas.Tuo metu panaudoję fungicidus, naikiname sporas, užkrėsti žiedlapiai krenta ir prilimpa prie augalo lapų, stiebo, lapkočių, bet tuomet sporos jau būna mažiau daigios. Kuo daugiau apipurkšime žydinčių žiedų, tuo daugiau sunaikinsime ligos pradų.

Kiek įmanoma prognozuoti ligą?

Šią ligą galima prognozuoti remiantis ūkininko patirtimi, kiek jos būdavo ankstesniais rapsų auginimo metais. Kitas svarbus momentas – kokia vyrauja santykinė drėgmė žiedlapiam krentant. Čia nereikėtų pamiršti ir mikroklimato rapsų pasėlyje. Jau kalbėjome, kad drėgmės režimas skirsis rapsų pasėlyje ir už lauko ribų. Manau, kad viduje rapsų lauko santykinė drėgmė turėtų būti didesnė. Taip pat turi įtakos ir veislių jautrumas bei sėjomaina.

Kiek turi įtakos šios ligos plitimui pasirinkta ūkyje, pvz., bearimė / ariminė technologija?

Nesu matęs tokių bandymų rezultatų, tad negaliu komentuoti. Manau, daugiau įtakos turėtų sėjomaininė augalų rotacija negu arta ar nearta. Skleročių plitimas pasėliuose priklauso nuo to, kiek ūkininkas kontroliuoja šią ligą. Jei ūkininkas daug neinvestuoja, ligos užkratą didina. Skleročiai gyvybingi dešimtmetį. Jie lieka ant rapsų ir dirvos paviršiuje, todėl nuėmus rapsus, dirvą reikėtų suarti ir apie dešimt metų jos giliai nedirbti, kad ligos grybai nepakiltų į viršų ir neišsiverstų į lauką. Tačiau tokios praktikos nėra. Gerai, kad turime nemažai efektyvių fungicidų kovoti su šia liga.

Sakote, kad fungicidų rinkoje nemažai. Tai kokios turėtų būti veikliosios medžiagos, kad efektyviai apsaugotume rapsus ir išvengtume sklerotinio puvinio atsparumo fungicidui rizikos? Kokius sprendimus siūlo „Bayer“?

Savo produktų paletėje turime fungicidą Propulse^®,kuris yra viena efektyviausių priemonių kovojant su sklerotiniu puviniu – efektyvumas siekia 90 proc. ir daugiau, priklausomai nuo ligos užkrėtimo lygio ir purškimo laiko. Norma yra nuo 0,8–1,0 l/ha. Tai labai svarbu – jei nebus laikomasi rekomendacijų, pavyzdžiui, fungicidas bus panaudojamas per anksti arba fungicido norma bus mažesnė negu registruota, norimo efekto galima ir neturėti. Rekomenduojame šį fungicidą naudoti rapsams pasiekus 50 proc. žydėjimo ir perlipus jau į antrą žydėjimo pusę. Žiedlapiai krinta, limpa prie augalo dalių ir yra kaip papildomas maistas skleročio sporoms dygti, ir grybas toliau sėkmingai vystosi. Kuo daugiau žiedlapių bus apipurkšti fungicidu, tuo didesnį efektą gausime.

Lietuvoje turime įvairių pasėlių ir daug ūkininkų dvejoja, ar rapsų pasėliuose išvis naudoti fungicidus. Vis tik, turint silpnesnius laukus planuojamas mažesnis rapsų derlius, bus mažesnis augalų tankis, todėl reikia išlaikyti augalus kiek įmanoma produktyvesnius, gyvybingesnius ir sveikesnius. Nepanaudojus Propulse^®, dėl baltojo skleretinio puvinio pažeidimų gali dar labiau mažėti augalų produktyvumas, todėl galimi ženklūs derliaus nuostoliai. Tokiems laukams rekomenduočiau panaudoti Propulse^® 0,8 l/ha.

Kaip veikia fungicidas Propulse^®?

Jįsudaro dvi veikliosios medžiagos – protiokonazolas ir fluopiramas. Jos sklerotinį puvinį veikia skirtingais vystymosi tarpsniais, todėl užtikrinama ilgesnė apsauga. Viena jų suteikia apsauginį poveikį (neleidžia sudygti grybo sporoms arba naikina jas bedygstančias), o kita veiklioji medžiaga veikia vėlesniu grybo vystymosi tarpsniu. Toks skirtingas dviejų veikliųjų medžiagų veikimas užtikriną ilgą fungicido apsaugą, o to mums ir reikia ilgai žydintiems rapsams.

Kokius ligų sukėlėjus dar naikina šis fungicidas ir kokiuose žemės ūkio augalų pasėliuose?

Fungicidas Propulse^® efektyviai naikina kekerinį pilkąjį puvinį, alternariozę, jei šių ligų užkrato yra pasėlyje. Esame pastebėję, kad šis fungicidas turi teigiamą šalutinį poveikį verticiliozei. Negalime teigti, kad tai efektyvi priemonė, bet iš visų tirtų rinkoje esančių fungicidų, būtent Propulse^® pasirodė geriausiai kontroliuojant šią sėjomaininę ligą. Šis fungicidas tinka žirniams ir pupoms. Rekomenduojame žirnių pasėliuose naudoti žydėjimo pradžioje, galima dar ir žydėjimo viduryje naudojant 0,8– l/ha.

Pupų pasėliuose rekomenduojame naudoti programose su kitais fungicidais, Propulse^® pasiliekant augalų žydėjimo pabaigoje, nes pupos – ilgos vegetacijos augalai, todėl reikalinga ir ilga apsauga. Purkšdami žydėjimo pabaigoje, jau ir apsaugojame apačioje užmegztas ankštaras, kurios yra labai svarbios derliui formuoti. Reikėtų šio fungicido naudoti 1 l/ha – apsaugosite ir žiedus, ir užsimezgusias ankštaras. Visuose gamybiniuose bandymuose Propulse^®pasiekė didelį efektyvumą saugojant žirnius ir pupas nuo juose plintančių ligų, tokių kaip askochitozė ar rudosios (šokoladinės) dėmėtligės.

Propulse^®registruotas naudoti ir kukurūzuose, kai dar galima į pasėlius įvažiuoti purkštuvu, kol augalai nedideli. Kukurūzų masės prieaugis bandymuose buvo 30 proc. didesnis, lyginant su nepurkštais pasėliais.

Kokios rekomendacijos purškimui ir patarimai ūkininkams?

Nereikėtų ignoruoti sklerotinio puvinio ir palikti rapsus be apsaugos. Ši liga kontroliuojama profilaktiškai, o tai, galima sakyti, sukelia ūkininkams dvejonių dėl fungicido naudojimo. Esame pratę gelbėti pasėlį, kai jau matome ligos požymius, tada purškiame, kad apsaugotume kitas augalo dalis. Šituo atveju, yra laikas, kurį reikia išnaudoti ir naudoti fungicidą. Kito efektyvaus būdo kovojant su minėtomis ligomis kol kas nelabai yra.

Kaip javuose naudojame fungicidus prieš stiebalūžę, nes žinome, kada ji bus ir ką pažeis. Taip ir čia: atėjo laikas ir padarei šį darbą, kad apsaugotumei savo rapsų pasėlius nuo baltojo sklerotinio puvinio. Ir tai efektyvu bei įrodyta bandymais. Daugiau nei dešimtmetį „Bayer“ vykdytų bandymų Lietuvoje, Latvijoje ir kitose Europos šalyse duomenimis, panaudojus Propulse^® 0,8 l/ha, derliaus priedas siekė 9 proc., lyginant su nepurkštu variantu, o panaudojus 1 l/ha – išsaugota 12 proc. derliaus daugiau, lyginat su kontrole. Rezultatai akivaizdūs. Reikia savęs paklausti: ar verta atiduoti derliaus priedą sunaikinti sklerotiniui puviniui? Juk ūkininkai tikrai daug investavo dar iki rapsų žydėjimo, tad liko atlikti vieną paskutinį, bet efektyvų purškimą fungicidu Propulse®, kad visas ilgas darbas būtų išsaugotas. Spręsti jums.

Ačiū už pokalbį.

UAB „Bayer“ nuotraukos