Ievinių amarų apvaisintos patelės rudenį atskrenda iš laukų ir sudeda kiaušinėlius, kurie žiemoja ant vienamečių ievų šakučių. Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos rajonų biurų augalininkystės konsultantai kovo–balandžio mėnesiais į įstaigos laboratoriją iš 17 rajonų atvežė patikrinti 18 vienamečių ievų šakučių ėminių (10 cm ilgio). Suvedus duomenis, galima prognozuoti, kuriuose rajonuose tikėtinas ievinių amarų antplūdis.
Ievinių amarų kiaušinėlių rasta tik 6 rajonuose, tai sudaro 28 proc. patikrintų ėminių. Daugiausia kiaušinėlių buvo ant šakučių, atvežtų iš Šiaulių ir Kėdainių rajonų (1,25–1,75 vnt.). Tačiau turėtų būti budrūs ir kitų rajonų ūkininkai, nes gali būti, kad šakučių ėminys paimtas nuo netinkamoje vietovėje augusios ievos. Pvz., buvo tikrinti 2 Kėdainių rajone augusių ievų šakučių ėminiai (žr. lentelę), iš jų tik viename rasta amarų kiaušinėlių.
Pirmosios sparnuotos apvaisintos patelės, pasiruošusios skristi į vasarinių javų pasėlius, ant ievų pasirodė gegužės 12–14 dienomis. Amarams plisti trukdė liūtys ir vėjuoti orai, todėl gausaus jų plitimo nesitikima.
Pirmieji sparnuoti amarai vasariniuose javuose rasti gegužės 23 d. (Kretingos r.). Kenkėjai labiau mėgsta įsikurti ant jaunų, gausiai azoto trąšomis patręštų augalų.
Stebėkite pasėlius. Jei numatomi šilti, ramūs ir be liūčių orai, insekticidais purkšti apsimoka, kai bamblėjimo tarpsniu ieviniai amarai apninka daugiau kaip 50 proc. pagrindinių vasarinių javų stiebų.
Ievinių amarų kiaušinėlių, žiemojančių ant ievų šakučių 2011 m. pavasarį, suvestinė