Ar šių metų Lietuvos klimatas buvo palankus bakterinei degligei plisti?

2022-11-07

Bakterinės degligės pažeisti sodinukai medelyne. VAT nuotr.

Šylantis klimatas sudaro palankias sąlygas bakterijai išplisti į naujas teritorijas: kai drėgna ir šilta, augalų audiniai sparčiai vystosi, o jie infekcijai yra jautriausi. Ar šių metų Lietuvos klimatas buvo palankus bakterinei degligei plisti?

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Bakterijoms Erwinia amylovora daugintis reikia 15–32 ⁰C aplinkos temperatūros. Karštu vasaros laikotarpiu bakterinė degligė gali nustoti plisti, tačiau vėl atsinaujinti rudeniop, kai sąlygos bakterijoms daugintis palankesnės. Be to, per vasarą ligos sukėlėjus išplatina padidėjusi vabzdžių (bičių, amarų, vapsvų, musių ir kt.) populiacija. Ligą gali platinti ir migruojantys paukščiai. Ji gali būti pernešta su sodinamąja ir skiepijimo medžiaga, naudota tara ar pakuotėmis, su vėju, lietumi ar kruša, rečiau – su vaisiais. Liga gali plisti labai greitai: esant palankioms oro sąlygoms, per dvejus metus ji gali pažeisti 80–90 proc. sodo augalų, kurie žūva per metus–dvejus. Bakterinei degligei jautriausi 1–4 metų sodinukai.

Bakterinę degligę sukelia bakterija Erwinia amylovora (Burr.). Liga paplitusi beveik visuose pasaulio žemynuose: Afrikoje, Šiaurės Amerikoje, Europoje, Azijoje, Okeanijoje. Šios ligos sukėlėjas gali pažeisti apie 180 erškėtinių šeimos, Pomoidae pošeimio augalų rūšių iš 39 genčių: kriaušes (Pyrus L.), obelis (Malus L.), svarainius (Chaenomeles Lindl.), cidonijas (Cydonia Mill.), gudobeles (Crataegus L.), dyglaines (Pyracantha M. Roem.), kaulenius (Cotoneaster Ehrh.), lokvas (Eriobotrya Lindl.), šliandras (Mespilus L.), šermukšnius (Sorbus L.), medlievas (Amelanchier Med.), fotinijas (Photinia davidiana) ir kt.

Bakterinės degligės sukėlėjai dažniausiai aptinkami tiek privačiuose, tiek ir pramoniniuose soduose, taip pat – vaismedžių medelynuose. 2019–2020 m. Lietuvoje buvo nustatyti 8 bakterinės degligės židiniai. Minėtu laikotarpiu daugiausiai jų buvo Kauno ir Alytaus rajonuose – po 3, o Vilniaus rajone – 2. Pernai neužfiksuotas nė vienas bakterinės degligės židinys, tačiau šiais metais – du ir abu jie – Kauno apskrityje.

Bakterinės degligės pasireiškimo atvejų pasitaiko ir kaimyninėse šalyse: Latvijoje, Lenkijoje, Estijoje, Ukrainoje ir Baltarusijoje. Estija šiais metais šios ligos atvejų išvengė, o Latvijoje nustatyti aštuoni nauji ar atsinaujinę bakterinės degligės židiniai.

Šiemet Erwinia amylovora bakterijoms pasireikšti įtakos galėjo turėti kaip niekada šalti, bet drėgni gegužės mėnesio orai, šiltas bei lietingas birželis, šiluma nelepinantis, vietomis stichiškai lietinga liepa. Karšti rugpjūčio mėnesio orai bakterinės degligės vystymąsi galėjo pristabdyti, tačiau drėgnesnis ruduo šiai ligai plisti vėl buvo palankus.

Efektyvių augalų apsaugos priemonių nėra

Šios augalų ligos nauji židiniai rodo, kad mūsų šalies klimatas tinka E. amylovora bakterijoms vystytis ir plisti. Deja, efektyvių augalų apsaugos priemonių prieš bakterinę degligę nėra, todėl sustabdyti jos plitimą galima tik sunaikinus pažeistus augalus bei aplink jį augančius augalus šeimininkus. Svarbiausia priemonė bakterinei degligei suvaldyti yra prevencija – būtina kuo anksčiau jau pasodintuose augaluose nustatyti ir identifikuoti ligos sukėlėją.

Kiekvienas bet kurios augimo stadijos augalas, kuris gali būti bakterinės degligės užkrato šeimininkas, privalo būti tiekiamas rinkai tik su augalo pasu – dokumentu, įrodančiu augalo sveikatingumą. Į Lietuvos Respubliką galima įvežti bakterinės degligės augalus šeimininkus iš tų Europos Sąjungos šalių, kuriose yra oficialiai patvirtintos teritorijos, pripažintos neužkrėstomis E. amylovora bakterijomis ir turinčios saugomos zonos statusą arba teritorijos, kuriose atliekami intensyvūs tikrinimai bei bakterinės degligės tyrimai. Saugomos zonos teritorijoje išaugintiems augalams šeimininkams išduotame augalo pase privalo būti žyma „PZ“ (angl. protected zone) bei įvardintas bakterinės degligės visuotinai ES šalyse narėse pripažintas kodas ERWIAM.

Bakterinės degligės augalai šeimininkai turi būti prižiūrimi ir periodiškai tikrinami, nepamirštant patikrinti ir tų augalų šeimininkų, kurie auga sodų ar medelynų pakraščiuose, aplink sodus, mėgėjų sodo sklypuose, parkuose kaip gyvatvorės. Įvertinus riziką, tikrinimus periodiškai atlieka Augalininkystės tarnybos regioninių skyrių specialistai.

Rekomenduotinos agrotechninės priemonės

Kovai su bakterine deglige rekomenduojama taikyti šias agrotechnines priemones:

vaismedžių sodui parinkti tinkamą vietą ir užtikrinti gerą priežiūrą – saugoti nuo kenksmingų vabzdžių,
augaluose šalinti vėžines žaizdas,
saikingai tręšti azoto trąšomis,
įrengti lašinę laistymo sistemą,
patiems nepamiršti dezinfekuoti darbo drabužius bei batus. Ypač didelė rizika išplatinti ligą atsiranda tuomet, kai genėjimo metu nedezinfekuojami (dar geriau būtų nudeginti ir atvira liepsna) sekatoriai ir kiti genėjimui bei augalų priežiūrai naudojami įrankiai.

Jei kilo įtarimų, kad augalas gali sirgti bakterine deglige, nedelsiant reikėtų kreiptis į Augalininkystės tarnybos regioninio skyriaus specialistus.

Parengta pagal Valstybinės augalininkystės tarnybos informaciją