Ar jau išmokome tręšti vasarinius rapsus?

Renata Giedrikienė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Biržų r. biuro augalininkystės konsultantė

2013-04-15

Pagrindinis augalinio aliejaus šaltinis Lietuvoje yra žieminiai ir vasariniai rapsai. Lietuvoje daugiau auginama vasarinių. Jų derlingumas mažesnis nei žieminių, tačiau auginant išvengiama žiemojimo rizikos. Be to, mažesnės auginimo išlaidos, nes vasariniai rapsai ne tokie reiklūs maisto medžiagoms. Literatūroje randama, kad viena tona sėklų iš dirvos paima 50–60 kg/ha azoto, 20–30 kg/ha fosforo, 45–50 kg/ha kalio, apie 50 kg/ha kalcio, 20 kg/ha sieros.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Organinių trąšų įsisavinimas

Dalį būtinų maisto medžiagų rapsai pasisavina iš dirvožemio, tačiau norint patenkinti visus jų maisto medžiagų poreikius ir gauti gausų derlių, nenualinti dirvožemio, reikia tręšti mineralinėmis ir organinėmis trąšomis. Svarbu išberti ir įterpti visą trąšų normą iš karto prieš vasarinių rapsų sėją, kad augalai pasiektų trąšas nuo pat jų augimo pradžios. Trąšų norma vasariniams rapsams visada turi būti nustatoma atsižvelgiant į kiekvieno lauko individualias sąlygas ir savybes, priklausančias nuo laukiamo derliaus, dirvožemio ėminių rezultatų, augalų sėjomainos.

Vasariniai rapsai labai gerai pasisavina organines trąšas. Literatūroje randame, kad su tona kraikinio mėšlo į dirvą patenka vidutiniškai 5 kg azoto, 2,5 kg fosforo, 6 kg kalio, 7 kg kalcio, 3 kg magnio, 100 g mangano, 3 g boro ir kitų maisto medžiagų. Todėl tręšiant organinėmis trąšomis rekomenduojama 20–25 proc. sumažinti mineralinių trąšų kiekius. Kraikinio mėšlo norma yra apie 40 t/ha, Jį iškračius rudenį, reikia tuojau pat užarti. Tai padaryti galima ir pavasarį, prieš sėją. Skystą mėšlą galima išlaistyti prieš sėją, bet reikia tuoj pat įterpti į dirvą ir rapsus sėti ne anksčiau kaip po 2–3 dienų. Išlaistyti skystą mėšlą galima ir rapsams esant 15–20 cm aukščio. Tačiau reikia atsiminti, kad juo laistant saulėtu ir sausu oru augalus galima apdeginti.

Didžiausią vaidmenį atlieka azotas

Anot prof. R. Veličkos, iš visų maisto medžiagų svarbiausias yra azotas. Be jo gero rapsų derliaus neužauginsi. Azoto koncentracija augale parodo būsimo derliaus dydį ir kokybę. Trūkstant azoto, augalai būna neryškūs, šviesiai žalios spalvos, vėliau gelsta, anksti nudžiūsta ir nukrenta lapai, stiebas menkai išsivysto. Azoto trąšomis vasarinius rapsus reikia tręšti prieš sėją. Jeigu vasariniai rapsai bus sėjami į neseniai mėšlu tręštas dirvas, kuriose gausu organinių medžiagų, azoto trąšų normos turėtų būti mažesnės nei sėjant į skurdesnes dirvas. Azoto trąšos neturėtų viršyti 90 kg/ha. Pasėliai papildomai 30 kg/ha tręšiami, jei augalams augant pasireiškia azoto trūkumo požymiai. Ir tą padaryti reikėtų iki žydėjimo pradžios (butonizacijos tarpsniu). Taigi, bendra azoto norma vasariniams rapsams turėtų būti ne didesnė kaip 120 kg/ha. Pagal LAMMC (LŽI) ir ASU (LŽŪU) mokslininkų atliktus tyrimus, toliau didinti azoto normą netikslinga ne tik derliaus priedo, bet ir kokybės kitimo atžvilgiu.

1 pav.Vasarinių rapsų sėklų derliaus priklausomumas nuo azoto normų (LŽI, 2004 m.)

Fosforo ir kalio įtaka vasarinių rapsų augimui

Jeigu pastebėjote, kad jauni lapai pasidarė tamsiai žali su melsvu atspalviu, ženklas, kad augalui trūksta fosforo. Vėliau lapų kraštai parausta, užsilenkia į viršų. Esant ypač dideliam trūkumui, visas lapas paraudonuoja. Džiūstantys lapai tampa tamsūs, net juodi. Kai trūksta kalio, didėja ligų pavojus, mažėja atsparumas sausroms. Seni lapai raukšlėjasi, tampa raudonai vyšninio atspalvio, sukasi į apačią ir nudžiūsta įgavę nudeginto lapo išvaizdą, žiedai vysta ir krenta.

Fosforo ir kalio trąšos vasariniams rapsams dažniausiai beriamos kartu priešsėjinio žemės dirbimo metu. Dirvose, kuriose šių maisto medžiagų gausiau, PK trąšomis galima tręšti ir rudenį, prieš priešsėlio ražienų skutimą ir gilųjį arimą. Parenkant fosforo ir kalio trąšų normas, reikėtų atsižvelgti į dirvožemyje augalams prieinamo fosforo ir kalio kiekius.

1 lentelė.Orientacinės fosforo (P₂O₅) ir kalio (K₂O) normos vasariniams rapsams, kg/ha

Lentelėje veikliąja medžiaga nurodytas orientacines fosforo ir kalio normas planuojamam vasarinių rapsų sėklų derliui reikia perskaičiuoti trąšų fiziniu svoriu. Skaičiuojame taip: norimas išberti veikliosios medžiagos kiekis dalijamas iš konkrečioje trąšoje esančio veikliosios medžiagos kiekio ir dauginamas iš 100. Pvz., norint išberti 110 kg kalio, kai turimame kalio chloride yra 60 proc. K, reikės išberti 183 kg/ha kalio chlorido (110:60x100).

Vasariniai rapsai tai augalai, kuriems reikia daug sieros

Derliui užauginti vasariniai rapsai sunaudoja daug sieros, kuri reguliuoja maisto medžiagų pasisavinimą ir baltymų sintezę nuo daigų tarpsnio iki žydėjimo pabaigos. Sieros kiekis augale lemia derliaus kokybės rodiklius. Tyrimų duomenys rodo, kad jau antrųjų tikrųjų lapelių tarpsnio vasariniai rapsai gausiai pasisavina sierą. Intensyviausiai ji kaupiasi rapsų žydėjimo tarpsniu, tačiau daugiausia šio elemento išlieka ankštarose. Trūkstant sieros, jauni rapsų lapai blogai vystosi, o seni bąla, sukasi, lapų kraštai ir ties vidurine gysla tampa rausvo atspalvio. Užsitęsia žydėjimas, blogai mezgasi ankštaros, sėklos mažos ir raukšlėtos. Jeigu trūkumai išryškėja augalų vegetacijos metu, pasėlius iki žydėjimo pradžios reikėtų nupurkšti amonio sulfato tirpalu. Optimali sieros norma – 30–50 kg/ha.

Mikroelementų svarba

Mikroelementai skatina rapsų augaluose fiziologinius procesus ir didina derlių. Moksliniai tyrimai parodė, kad mikroelementų efektas pasireiškia tik tuo atveju, kai dirvožemyje jų trūksta intensyvaus rapsų generatyvinių organų formavimosi metu. Trūkstant boro, jauni lapai blizga ir raukšlėjasi, seni pasidaro standūs ir šiurkštūs, kraštai – geltonai oranžiniai raudoni, krenta užsimezgę žiedai. Jei tarp lapų gyslų atsiranda rusvi taškai, kurie vėliau paruduoja ir išplinta, tai rodo mangano trūkumą. Trūkstant cinko, ant lapų atsiranda chlorozei būdingų geltonų dėmių. Dėl šių elementų trūkumo sutrinka riebalų ir baltymų sintezė. Tada butonizacijos fazėje reikia pasėlius apipurkšti cinko sulfato (2,0 kg/ha), boro rūgšties (0,5–1,0 kg/ha) ir/arba mangano sulfato (0,5–1,5 kg/ha) tirpalais, praskiestais 400 l vandens. Mikroelementines trąšas galima purkšti kartu su pesticidais ar skystomis trąšomis.

Taupant trąšas ir siekiant didžiausio jų efektyvumo, svarbu tolygiai ir lokaliai jas įterpti į dirvą. Tai galima pasiekti tręšiant kompleksinėmis kombinuotosiomis trąšomis. Augalai iš karto patręšiami visomis maisto medžiagomis, mažiau suslegiama dirva, mažiau gadinama jos struktūra, taupomas laikas ir lėšos.

Didžiausias trąšų ekonominis efektyvumas gaunamas, kai jų normos nustatomos pagal maisto medžiagų kiekį dirvožemyje. Todėl kiekvienas ūkininkas, norėdamas ūkininkauti taupiai ir efektyviai, tręšimo darbus turi pradėti nuo savo laukų dirvožemio agrocheminių tyrimų. Bandinius, laikydamiesi jų paėmimo metodikos reikalavimų, gali paimti ir į laboratoriją pristatyti Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos augalininkystės konsultantai. Jie, vadovaudamiesi analizių duomenimis, gali parengti individualų tręšimo planą ūkiui, pateikti tręšimo rekomendacijas planuojamam žemės ūkio augalų derliui užauginti esant mažiausioms sąnaudoms, taip pat užpildys Trąšų naudojimo apskaitos žurnalą.

Parengta pagal ASU ir LAMMC mokslininkų rekomendacijas