Ar atpažįstate bakterinę degligę?

Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos

2021-11-05

Pažeisti ūgliai ir šakelės lenkiasi kabliu, paruduoja ir vysta lapai, VAT nuotr.

Augalininkystės tarnyba informuoja sodininkus, prekiautojus ar gyventojus, tiesiog norinčius papuošti savo sodą nauja obelimi ar kriauše, apie pavojingą vaismedžių ir dekoratyvinių augalų ligą – bakterinę degligę, kurią sukelia bakterija Erwinia amylovora (Burrill) Winslow et al.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Ši bakterija gali pažeisti apie 180 erškėtinių (Rosaceae) šeimos, Pomoidae pošeimio augalų rūšių iš 39 genčių: kriaušes, obelis, svarainius, cidonijas, gudobeles, dyglaines, kaulenius, lokvas, šliandras, šermukšnius, medlievas, fotinijas ir kt. Tai augalų patogeninė bakterija, kurią platina vabzdžiai (bitės, amarai, vapsvos, musės ir kt.) bei migruojantys paukščiai. Ji gali būti pernešta su sodinamąja ir skiepijimo medžiaga, naudota tara ar pakavimo medžiaga, su vėju, lietumi ar kruša, rečiau – su vaisiais. Liga gali plisti labai greitai – per dvejus metus gali pažeisti 80–90 proc. sodo augalų, o pažeisti augalai žūva per vienerius–dvejus metus. Jautriausi kenkėjui yra 1–4 metų sodinukai.

Bakterinės degligės požymiai

Atkreipiame dėmesį, kad augalams užsikrėtus bakterine deglige pradeda vysti ir žūti jų ūgliai, metūgliai bei jaunos šakelės, jos susisuka vadinamuoju „Šeferdo kabliu“. Pražydę žiedai bei lapai vysta, ruduoja ar juoduoja, tačiau net ir žuvę lieka ant medžių. Vaisiai pažeidžiami dar nesubrendę – ant jų atsiranda vandeningos žalios, o vėliau rausvai rudos dėmės, jie mumizuojasi, tačiau nenukrenta. Ant pažeistų šakų ir kamieno susiformuoja nekrotinės sritys, žievė sutrūkinėja, suminkštėja. Žievėje, o vėliau ir gilesniuose sluoksniuose susidaro žaizdos (vėžiai). Pažeistos augalo dalys pradeda išskirti bakterijų gleives, kurių spalva gali varijuoti nuo pieno iki rudos spalvos.

Vaisiai mumizuojasi ir pajuoduoja, bet nenukrenta. VAT nuotr.

Ant žievės ir šakų susiformuoja vėžinės žaizdos, iš kurių pradeda tekėti bakterijų gleivės. VAT nuotr.

Bakterinės degligės pažeistos obelys. VAT nuotr.

Bakterinės degligės paplitimas Lietuvoje

Vaismedžių bakterinė degligė pirmą kartą pastebėta Jungtinėse Amerikos Valstijose 1780 m., o 1957-aisiais aptikta ir Europoje. Remiantis Europos ir Viduržemio jūros regiono augalų apsaugos organizacijos (toliau – EPPO) duomenimis, šiuo metu bakterinė degligė aptinkama beveik visoje Europoje, išskyrus Didžiosios Britanijos saloje esančią Velso teritoriją, Moldovą, Suomiją ir Estiją.

Lietuvoje bakterinė degligė pirmą kartą užfiksuota 2005-aisiais, o 2014-aisiais Lietuva (išskyrus Babtų ir Kėdainių miesto seniūnijas) buvo paskelbta zona, saugoma nuo bakterinę degligę sukeliančios bakterijos E. amylovora. 2021-aisiais Babtų miesto seniūnijai Europos Komisijos ir Europos Sąjungos valstybių narių pritarimu buvo grąžintas saugomos zonos statusas, nes ketverius metus iš eilės atliekant stebėseną buferinėje zonoje nebuvo nustatyta E. amylovora. Saugoma zona yra laikoma šalies teritorija, kurioje nėra aptiktas ar paplitęs vienas ar daugiau kenkėjų, rastų Europos Sąjungoje, nors šalyje yra palankios sąlygos jiems plisti ir vystytis.

2019–2021 m. Lietuvoje užfiksuoti 8 bakterinės degligės židiniai. Informacija apie juos pateikta grafike. Daugiausiai židinių šiuo laikotarpiu užfiksuota Kauno ir Alytaus rajonuose – po 3, o Vilniaus rajone – 2. Židiniai dažniausiai aptinkami privačiuose ar pramoniniuose soduose bei vaismedžių medelynuose. 2021 metais Lietuvoje bakterinės degligės židinių užfiksuota nebuvo.

Nustačius židinį, svarbu kuo greičiau imtis priemonių jam suvaldyti ir sunaikinti, todėl aplink jį suformuojama apsauginė ir buferinė zonos. Apsauginė zona – teritorija, kuri nustatoma 500 m spinduliu aplink bakterinės degligės židinį, o buferinė zona – 3 km spinduliu aplink apsauginę zoną. Užkrėsti ir galimai užkrėsti augalai sudeginami, vykdoma užkrėstos teritorijos bei sandėlių dezinfekcija, įvedamas draudimas dvejus metus, kurie pradedami skaičiuoti kitais metais po užkrėstų augalų šeimininkų sunaikinimo, iš užkrėstos teritorijos išvežti ir tiekti rinkai šios ligos augalus šeimininkus.

Bakterinės degligės paplitimas kaimyninėse šalyse

Remiantis EPPO ir Europos Komisijos EUROPHYT informacinėje sistemos pateiktais duomenimis, Lietuvos kaimyninėse šalyse: Latvijoje, Lenkijoje ir Baltarusijoje yra aptinkama E. amylovora židinių.

Latvijoje E. amylovora pirmą kartą užfiksuota 2007-aisiais. 2019 metais šalyje nustatyti 2 bakterinės degligės židiniai, 2020-aisiais – 11, o 2021-aisiais, remiantis šiuo metu turimais duomenimis, – 6 židiniai. Dauguma jų aptikti privačiuose bei pramoniniuose soduose, tačiau keli iš jų rasti medelynuose bei parkuose. Šiuo metu visa Latvijos teritorija yra paskelbta nuo E. amylovora bakterijos saugoma zona.

Baltarusijoje ši pavojinga bakterija pirmą kartą užfiksuota 2007-aisiais. Remiantis 2020 metų duomenimis, E. amylovora yra aptinkama dviejuose šalies regionuose, kuriuos sudaro 496 ha.

Lenkijoje ši bakterija aptikta 1966-aisiais ir dešimtajame dešimtmetyje išplito vakarinėje bei pietvakarinėje šalies teritorijose, tačiau neaptinkama rytinėje dalyje. Lenkija neturi saugomos zonos dėl bakterinės degligės, tačiau šalyje yra įsteigtos buferinės zonos – oficialiai pripažintos teritorijos, kuriose esančiuose medelynuose nėra aptikta bakterinės degligės židinių ir yra atliekami intensyvūs E. amylovora tyrimai. Lenkijos kilmės sodinukus galima įsigyti tik iš šių oficialiai patvirtintų buferinių zonų (su buferinėmis zonomis galima susipažinti čia**). Būtina atkreipti dėmesį, kad tokiu atveju augalą lydinčiame augalo pase turi būti įrašas „Augalo pasas – PZ“ ir kodas „ERWIAM“.

Daugiau informacijos apie bakterinę degligę ir ją sukeliančią bakteriją E. amylovora galima rasti EPPO internetinėje svetainėje: https://gd.eppo.int/taxon/ERWIAM

Reikalavimai norint įvežti bakterinės degligės augalus šeimininkus

Augalininkystės tarnyba įspėja, kad bakterinės degligės augalus šeimininkus į Lietuvos saugomą zoną galima įvežti tik iš Europos Sąjungos šalyse oficialiai patvirtintų teritorijų, kurios yra pripažintos neužkrėstomis bakterija E. amylovora ir turi saugomos zonos statusą, arba iš teritorijų, kuriose atliekami intensyvūs bakterinės degligės tyrimai. Iš saugomos zonos statusą praradusios teritorijos leidžiama išvežti bet kokios augimo stadijos augalus šeimininkus tik tuo atveju, kai augalai šeimininkai vežami į kitą nesaugomą zoną.

Primename, kad kiekvienas įvežamas ar parduodamas bakterinės degligės augalas šeimininkas privalo turėti augalo pasą – oficialų dokumentą naudojamą visose ES šalyse narėse ir garantuojantį augalinės produkcijos sveikatingumą ir atsekamumą. Todėl rekomenduojame prieš įsigyjant minėtus augalus įsitikinti, kad jie yra parduodami su augalo pasais.