Gruodžio 22 d., sekmadienis | 24
70 proc. salotinių daržovių derliaus „iškepė“
„Ūkininko patarėjo“ informacija
2021-08-19
Gražiai atrodo jau trečias šią vasarą gūžinių salotų derlius.
Šių metų vasaros kaitra didžiausio Lietuvoje salotinių daržovių ūkio savininko Vaido Nagreckio (nuotr.) specializuotame salotinių daržovių ūkyje, esančiame Raseinių rajono Plikių kaime, kaip reikiant sumažino derlių, negelbėjo net ir laistymas, nors 2018 metais sausra ūkininko neišgąsdino – atvirame grunte (laukuose) šešios laistyklės ištisai veikė 24 valandas per parą, nuo balandžio pradžios iki spalio mėnesio. Tad ūkininkas įsitikino, kad sausra ir kaitra yra visiškai skirtingos sąvokos, todėl ir šių reiškinių pasekmės – labai netapačios.
Nebeliko daržovių kokybės
45 ha plote kai kurių daržovių V. Nagreckis per vasarą užaugina net po tris derlius. Salotinių daržovių asortimentas pats įvairiausias, bet šiemet dėl kaitros jis šiek tiek sumažėjo.
„Nepalanki, labai prasta ši vasara. Prieš Jonines buvo labai stipri liūtis, kuri išplovė daržovių sodinukus, vėliau prasidėjo karščiai. Kaitra per 3–4 savaites sugadino apie 70 proc. derliaus. Tikiuosi, dabar bus geriau, nes sezonas dar tik persirito į antrąją pusę“, – neprarasdamas vilties kalbėjo Vaidas.
Daržovių augintojo teigimu, laistymas per kaitrą nieko nepadėjo, nes dėl didelio karščio pagreitėja augalų vegetacija – iš kotelio iškart išauga į žiedynus, iš apačios prasideda šutimas, lapų deginimai ir geros daržovių kokybės išvis nebelieka.
„Nepaisant to, netrukus pradėsime skinti jau trečią kai kurių daržovių derlių. Vienų veislių daržovių iš to paties ploto užauga daugiau nei trys derliai, kitas nuimame du kartus, tad vidurkis – 2,7 karto. Pavyzdžiui, lapiniai salierai auga ilgiau, todėl per sezoną nuimami tik du jų derliai. Špinatų, gūžinių salotų vegetacija trumpesnė, todėl jų derlių iš to paties ploto galima nuimti 3,3 karto“, – apie salotų auginimo ypatybes pasakojo Vaidas.
Pirkėjai parduotuvėse vasarą ir rudenį mato, rodos, tas pačias V. Nagreckio užaugintas gūžines salotas, jų skonis irgi niekuo nesiskiria. Bet iš tikrųjų yra kitaip – jis augina pavasarines, vasarines ir rudenines šių salotų rūšis. Iš penkių šiemet auginamų rūšių šiuo metu laukuose likusios dar tebeaugančios keturios.
Ateinančių metų planai bus pradėti įgyvendinti jau gruodį, kai teks užsakyti salotų daigus, kurie pavasarį atvyks iš Vokietijos. O užauginta V. Nagreckio produkcija šiltuoju metų laiku keliauja ne tik į didžiuosius Lietuvos prekybos tinklus, bet ir į Latviją, Estiją, per tarpininkus pasiekia Baltarusijos ir Rusijos pirkėjus.
Iš viso ūkyje – daugiau nei 400 ha dirbamos žemės. Pasak Vaido, ūkininkaujant visada yra rizikos, todėl vienus metus gelbsti salotų derlius, kitus – grūdai.
Pasak Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) nario V. Nagreckio, labai svarbi ir sėjomaina. Kitais metais daržovių vietoje bus auginamos grūdinės kultūros, nes tokiu atveju šių derlius bus didesnis. Dirvožemio struktūra suprastėtų, jeigu kasmet būtų auginami tie patys augalai. Tame pačiame lauke vienus ar dvejus metus auginamos salotinės daržovės, paskui dvejus trejus metus – grūdinės.
Paramų neprašo
LDAA direktorės Zofijos Cironkienės teigimu, parama daržininkystei ir sodininkystei pastaruoju metu paskirstyta neproporcingai: lauko daržininkystei skiriama mažiau lėšų nei šiltnamiams – hektarui pastarųjų skiriama 200 tūkst. Eur, o lauko daržininkystei – tik 300 Eur. Tačiau V. Nagreckis tikino, kad jam tokia lauko daržininkų skriauda neįdomi. „Tuo visiškai nesidomiu. Gavus paramą atsiranda per daug visokių reikalavimų. Vargo daug, naudos mažai. Neduok Dieve, jei kas paskui atsitiktų, tad labai didelė atsakomybė imti paramą. Tik vieną kartą gavau ją 2015 metais ir džiaugiuosi, kad kitąmet baigsiu vykdyti įsipareigojimus. Aišku, galima pasidomėti kai kuriomis paramomis, ypač tomis, kuriose daugiau lengvatų, bet ne visomis. Šiuo metu tokių minčių net neturiu“, – atviravo ūkininkas, neslėpdamas, kad už prieš penketą metų gautą paramą pasistatė du sandėlius ir įsigijo vakuuminį šaldytuvą. Tai buvo būtini dalykai sėkmingai ūkio plėtotei.
Užtat prieš porą savaičių už savas lėšas Vaidas įsigijo tikrai nepigiai kainuojantį daržovių ravėjimo robotą. Jis pakeis daug žmonių darbo rankų. „Vakarų Europoje seniai yra tokių robotų. Mūsų ūkyje – naujiena, o kitur Lietuvoje, nežinau, ar yra. Robotas, apglėbęs vieną lysvę, iškart ravi penkias daržovių eilutes“, – pasakojo daržovių augintojas.
Prieš dvi savaites įsigytas robotas ne tik ravėjo lysves su penkiomis eilutėmis gūžinių salotų, bet dar ir trąšų pabarstė.
Daržovių kainos nepadidėjo
Pasak V. Nagreckio, jo auginamų salotinių daržovių supirkimo kainos šią vasarą nepadidėjo nei Lietuvoje, nei kitose Europos šalyse. Matyt, buvo per trumpas laikotarpis, kad prekybos tinklai pajustų šių daržovių stygių.
O gal Europos šalių prekybininkai vasaros kaitrų nebelaiko kokiu nors išskirtiniu reiškiniu? Ar negalėtų daržovių augintojai nuo karščių apsisaugoti kaip turkai, beveik visas daržoves augindami šiltnamiuose. Tik jų šiltnamių tokiu žodžiu nebūtų galima vadinti...
Jau daugelis lietuvaičių, Vaidas – taip pat, lėktuvui leidžiantis Antalijos oro uoste yra matę pro iliuminatorius šimtus, o gal tūkstančius, baltų šiltnamių. Jiems statyti naudojama speciali plėvelė, kad saulė daržovių neišdegintų, ir įrengiamas lašelinis laistymas. Matyt, teks ir Europos daržovių augintojams prie tokių technologijų pratintis...
Pats V. Nagreckis yra nuėjęs ne trumpą visokių išbandymų kelią. 14 metų dirbęs Danijoje, šios šalies salotinių daržovių ūkyje perėjo visą karjeros grandinę nuo darbininko iki ūkio vadovo, grįžo į Lietuvą ir jau devintą sezoną sėkmingai augina salotines daržoves. Dabar didžiausiame Lietuvoje V. Nagreckio salotinių daržovių ūkyje jau įdiegti pažangūs daržovių laistymo, auginimo, derliaus nuėmimo, prekės paruošimo technologiniai sprendimai. Čia galima pamatyti Lietuvos daržininkystės pasiekimus, sužinoti problemas ir grėsmes, gauti gerų patarimų.
ŪP korespondentas Stasys Bielskis, autoriaus nuotraukos
