6 būdai, kaip atpažinti nelegalius pesticidus?

LŽŪKT informacija

2022-09-28

^©Agroakademija.lt nuotr.
Kiekvienais metais prekiautojai nelegaliais produktais darosi išradingesni, atsiranda naujų falsifikuotų AAP maskuočių formų. Kaip atpažinti nelegalius pesticidus?

Apie įtariamus nelegalių AAP tiekimo rinkai ir naudojimo atvejus Augalininkystės tarnybą dažnai informuoja Lietuvos augalų apsaugos asociacija (LAAA), gavusi informaciją anonimine pasitikėjimo linija.Šešėlinė AAP rinka kelia rimtą pavojų ES žaliojo kurso tikslams mažinti poveikį gamtai ir užtikrinti maisto saugumą ES gyventojams. Registruoti AAP, kiekviena jų siunta, prieš tiekiant į rinką yra kruopščiai tikrinama, prieš jai patenkant į prekybos vietas ir ji ne tik atitinka reikalavimus, bet ir yra saugi aplinkai bei žmogaus sveikatai.

„To paties nepasakysi apie padirbinius ar ES draudžiamus AAP. Geriausiu atveju tai bus tiesiog praskiestas ir neefektyvus produktas, blogiausiu – užteršite savo aplinką ir maistui skirtus augalus neištirtos cheminės sudėties medžiagomis, neišgrynintomis, dažnai turinčiomis šalutinių gamybos priemaišų, neleistinų priedų, keliančių grėsmę net žmogaus sveikatai“, – sako LAAA vadovė Zita Varanavičienė.

Nesąžiningi naudotojai savo neaiškius mišinius ženklindami panašiomis į patikimo gamintojo etiketes, menkina oficialių prekės ženklų reputaciją, o netinkamas augalų vaistų naudojimas teršia sąžiningai dirbančių žemę ūkininkų vardą, mažina visuomenės pasitikėjimą augalų apsaugos produktais apskritai. Svarbu prisiminti, kad ūkininkai, gaunantys subsidijas ir pagauti naudojant nelegalius produktus ne tik sulauktų piniginės baudos, bet ir netektų paramos.

Nelegalia veikla paprastai užsiima ne pavieniai asmenys, bet organizuotos tarptautinės grupuotės, valstybėms padarančios gana didelių nuostolių. Praėjusiais metais Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) savo atliktuose ar atliekamuose tyrimuose nustatė, kad valstybei padaryta žala siekė per 44 mln. eurų, o nesumokėto pridėtinės vertės mokesčio (PVM) suma siekė daugiau nei 20 mln. eurų. Šešėlio gyvavimą visų pirma palaiko realiai pažeidėjams skiriamos mažos nuobaudos, dalies gyventojų polinkis įsigyti nelegalią, piratinę produkciją ir taupyti nesumokėtų mokesčių valstybei sąskaita. Į mūsų šalį nelegali produkcija atkeliauja jūra, dažniausiai iš Kinijos, taip pat – sausumos keliais per kitas Europos Sąjungos valstybes ir iš trečiųjų šalių.

Lietuvoje 2018 m. uždrausta gerai žinomų efektyvių sisteminių insekticidų grupė, dėl jų sudėtyje esančių neonikotinoidų. Nepaisant draudimų, šių medžiagų mūsų laukuose nesumažėjo.

„Praktika prasilenkia su teorija ir nors teoriškai mes siekiame tvarumo žemės ūkyje, diegiame vis griežtesnius reikalavimus, praktiškai – nepasiūlome sprendimų opioms problemoms ir taip atveriame duris šešėliui. Įvedus griežtus draudimus, tarp sulaikytų nelegalių pesticidų visuomet randama pigių kiniškų uždraustos produkcijos klastočių“, – sako Z. Varanavičienė.

Ji pabrėžia, kad žemės ūkyje naudojami neaiškūs mišiniai patekę į gamtą daro didelę žalą gamtai, o patekę ant mūsų stalo gali pakenkti sveikatai: „Falsifikatų gamintojų tikslas yra nupirkti pigiai ir parduoti greitai, tad jie nesirūpina nei savo reputacija, nei ilgu išlikimu rinkoje, juo labiau – gamta ar mūsų sveikata. Turime ieškoti legalių būdų spręsti problemas ir būti nepakantūs šešėliui visose srityse, tai yra intelektinės nuosavybės vagystė ir mokesčių vengimas.“

Gaila, kad perkantieji nelegalią AAP produkciją nesusimąsto, kokią žalą jie gali patirti dėl neištirtų medžiagų poveikio tiek sveikatai, tiek ir gamtai. Ne mažiau svarbu ir tai, kad nesumokami mokesčiai, prarandamos darbo vietos, o dėl negautų pajamų legaliai dirbančios įmonės negali pakankamai lėšų skirti inovacijoms.

Prekiauti AAP gali tik įmonės ir asmenys turintys išduotą Augalininkystės tarnybos leidimą platinti augalų apsaugos produktus. Platinami AAP turi būti užregistruoti Lietuvos Respublikoje arba jie gal būti tiekiami rinkai ir (ar) naudojami turint specialiai tam išduotą Augalininkystės tarnybos leidimą. Lietuvoje parduodami AAP būtinai turi būti ženklinami etikete lietuvių kalba. Jei tokios etiketės nėra, jau galima įtarti, kad produktas – nelegalus ir (ar) falsifikuotas. Tokiems produktams atpažinti yra ir kitų būdų, kuriais gali pasinaudoti ne tik Augalininkystės tarnybos specialistai, bet ir paprasti pirkėjai. LAAA pataria atkreipti dėmesį į tai:

ar produktas registruotas naudoti Lietuvoje arba turi tam tikrą vienkartinį leidimą, pavyzdžiui, leidimą naudoti išimties tvarka;
į kainą, jei ji yra gerokai mažesnė nei parduodamų rinkoje;
mokėjimo būdą – nelegalūs produktai dažniausiai perkami už grynuosius;
pirkimo dokumentus – jie turi būti išrašomi su konkrečia produktų informacija (AAP pavadinimas, parduotas kiekis);
pakuotę ant kurios nurodomas partijos numeris ir pagaminimo data;
etiketę – ji turi būti lietuvių kalba (šalia gali būti latvių ir estų), gerai įskaitoma, tvarkingai ir patvariai užklijuota, informacija etiketėje turi atitikti tą, kuri skelbiama Augalininkystės tarnybos interneto puslapyje.

Parengta pagal VAT, BNS informaciją