Vasario 04 d., šeštadienis | 23

5 klausimai ir Augalininkystės tarnybos specialistų atsakymai

2023-01-16

© Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., Agroakademija.lt

Galbūt užduoti klausimai ir gauti atsakymai pravers ir jums, jei vystote augalininkystės ūkį.

Sutarčių pasirašymas 2023. Straipsnių vidus

1. Ar pateikus informaciją apie pasėlių purškimą Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje (PPIS), kad apie tai sužinotų bitininkai, ji automatiškai persikelia ir į Pesticidų apskaitos žurnalą?

Pagal Žemės ūkio informacijos ir kaimo plėtros verslo centro informaciją atsakome, kad automatiškai duomenys nepersikelia, bet PPIS yra nurodyta prieiga prie Augalų apsaugos produktų žurnalo, kur paspaudus kelis mygtukus galima matyti duomenis, aktualius bitininkams.

2. Kokia įstaiga gali parengti veiksmų planą uosialapiams klevams naikinti?

Uosialapiai klevai yra įrašyti į Invazinių rūšių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. D1-433 „Dėl Invazinių rūšių sąrašo patvirtinimo“. Invazinių rūšių gausos reguliavimas yra Aplinkos apsaugos departamento kompetencija.

Augalininkystės tarnyba neprivalo ir nerengia veiksmų planų dėl augalų apsaugos produktų (AAP) naudojimo. Augalininkystės tarnyba pagal jai paskirtas funkcijas tik kontroliuoja, kad Lietuvos Respublikoje registruoti AAP būtų naudojami griežtai laikantis AAP etiketėse ir AAP naudojimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų.

Uosialapiams klevams naikinti Lietuvoje gali būti naudojami herbicidai, skirti minkštųjų lapuočių medynuose kelmų atžėlimui kontroliuoti. Paprastai nukirtus minkštųjų lapuočių medžius, jų kelmai nedelsiant aptepami arba apipurškiami registruoto herbicido tirpalu. Šiuo metu šiam tikslui yra registruota keletas pavadinimų glifosato veikliosios medžiagos turinčių herbicidų.

AAP naudojimas labai priklausytų nuo to, kokios paskirties teritorijose būtų naikinami uosialapiai klevai. Jeigu teritorijos pakliūtų į Augalų apsaugos įstatymo 17 str. 2 dalyje nurodytas (atskirųjų želdynų, bendrojo naudojimo (miestų, miestelių ir kaimų ar savivaldybių bendrojo naudojimo) teritorijas, išskyrus botanikos sodus, visuomeninės paskirties (mokslo paskirties pastatų, gydymo paskirties pastatų, sporto paskirties pastatų, sporto inžinerinių statinių) teritorijos), jose leidžiama naudoti tik AAP, kurių sudėtyje esančios veikliosios medžiagos yra nedidelės rizikos, kaip apibrėžta reglamento (EB) Nr. 1107/2009 II priedo 5 dalyje. Uosialapiams klevams naikinti tokių produktų nėra.

Mėgėjų sodų žemės sklypuose, sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypuose, rekreacinio naudojimo žemės sklypuose, rekreacinėse teritorijose, komercinės paskirties objektų teritorijose, daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijose, vadovaujantis minėto įstatymo 17 str. 3 dalimi, draudžiama naudoti profesionaliajam naudojimui skirtus augalų apsaugos produktus, vadinasi, lieka tik neprofesionaliam naudojimui registruotų glifosato veikliosios medžiagos herbicidų naudojimo galimybė.

3. Kokie reikalavimai keliami prie vandens telkinių, upės pakrantėje ir kt. naikinamų uosialapių klevų tvarkai?

Naikinant uosialapius klevus vandens telkinių ar upių pakrantėse, jeigu jos neįtrauktos į anksčiau paminėtas teritorijas, privaloma laikytis naudojamo AAP etiketėje nustatytų apsaugos zonų.

4. Planuojame užregistruoti augalams per lapus tręšti elementinės sieros suspensiją kaip ekologišką produktą. Keletas klausimų apie tai:

Ar elementinės sieros suspensiją reikėtų registruoti kaip aplinkos apsaugos produktą (biocidinio), nors tai užimtų labai daug tvarkant dokumentaciją, atliekant tyrimus ir kt., ar kaip trąšas?

Elementinė siera yra įtraukta į Europos Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2021/1165 II priedą, todėl šis produktas gali būti naudojamas ekologinėje gamyboje kaip trąša, jei ji atitinka ES ir nacionalinės teisės aktus dėl tręšiamųjų produktų, pirmiausia Reglamentą (EB) Nr. 2003/2003 ir Reglamentą (ES) 2019/1009.

Taip pat šis produktas turi būti paskelbtas Augalininkystės tarnybos interneto svetainėje, ekologinei gamybai tinkamų trąšų, dirvožemio gerinimo priemonių ir maisto medžiagų sąraše.

Norint, kad Augalininkystės tarnyba trąšą paskelbtų ekologinei gamybai tinkamų trąšų, dirvožemio gerinimo priemonių ir maisto medžiagų sąraše, būtina pateikti užpildytą prašymo formą ir reikiamus dokumentus.

Jei norima paskelbti jau turimą, kitos ES valstybės ar sertifikavimo įstaigos išduotą patvirtinimą Augalininkystės tarnybai būtina pateikti: ES valstybės įstaigos išduotą patvirtinimą; ES valstybės įstaigos išduoto patvirtinimo vertimą į lietuvių kalbą; trąšos, dirvožemio gerinimo priemonės ar maisto medžiagos etiketės kopiją.

Jeigu šį produktą galima užregistruoti kaip ekologiškas trąšas, koks būtų procesas?

Jei norima, kad Augalininkystės tarnyba išduotų patvirtinimą ir jį paskelbtų interneto svetainėje būtina pateikti:

  • išsamią informaciją apie trąšos, dirvožemio gerinimo priemonės ar maisto medžiagos sudėtį;
  • išsamų gamybos technologijos ir naudojamų žaliavų aprašymą;
  • produkto cheminės sudėties tyrimų protokolą, išduotą ES valstybės narės pagal ISO/IEC 17025 standartą akredituotoje laboratorijoje, ne ankščiau kaip prieš 6 mėnesius;
  • trąšų, maisto medžiagų arba dirvožemio gerinimo priemonių žaliavų tiekėjo pareiškimą, įrodantį, kad pateikti produktai nėra pagaminti iš genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ar naudojant GMO (pagal Reglamento (ES) Nr. 2018/848 11 str.);
  • Lietuvos žemės ūkio mokslo studijų krypties arba kitos ES valstybės narės atitinkamos mokslo įstaigos patvirtinimą, kad trąša, maisto medžiaga arba dirvožemio gerinimo priemonė yra tinkama naudoti ekologinėje gamyboje, veiksminga ir stabili;
  • trąšos, maisto medžiagos arba dirvožemio gerinimo priemonės etiketės kopiją;
  • jei trąšos, maisto medžiagos arba dirvožemio gerinimo priemonės sudėtyje yra šalutinių gyvūninių produktų ar dalių, pagamintų iš jų, – nuorodą į VMVT interneto svetainę, įrodančią, kad veiklos vykdytojas arba platintojas atitinka 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1069/2009, kuriuo nustatomos žmonėms vartoti neskirtų šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių sveikumo taisyklės ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1774/2002, su visais pakeitimais reikalavimus ir yra patvirtintų ir (ar) įregistruotų šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių ūkio subjektų sąraše.

  • 5. Kokie numatomi pokyčiai dėl dauginamosios medžiagos tiekėjų registracijos, atitinkamų leidimų išdavimo, atsižvelgiant į Ekonomikos ir inovacijų ministerijos ruošiamas teisinio reguliavimo nuostatas dėl licencijavimo?

Informacija apie Valstybinės augalininkystės tarnybos išduodamą/panaikinamą Augalų dauginamosios medžiagos tiekėjo pažymėjimą, kai el. parašu pasirašo Augalininkystės tarnybos direktorius, iš VATIS ji automatiškai perduodama į Licencijų informacinę sistemą (LIS) ir joje paskelbiama. Šiuo metu jokių pokyčių nenumatyta.

Pagal Valstybinės augalininkystės tarnybos informaciją

Dėl Jums reikalingos informacijos ir paslaugų kreipkitės į LŽŪKT rajonų biurų konsultantus.