2015 metų pavasarį dirvožemyje tirti mineralinio azoto ir sieros kiekiai

Prof. habil. dr. Gediminas Staugaitis

LAMMC Agrocheminių tyrimų laboratorijos vadovas

2015-04-01

Ankstyvas šių metų pavasaris Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Agrocheminių tyrimų laboratorijos darbuotojams jau kovo 12–20 d. leido surinkti dirvožemio ėminius, skirtus mineralinio azoto ir sieros tyrimams.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Ar trumpa ir šilta žiema padarė ženklią įtaką šių elementų atsargoms, esančioms dirvožemyje – atsakymo nekantriai laukia visi žemdirbiai.

1 pav. Mineralinio azoto pasiskirstymas Lietuvos dirvožemiuose 2014 m. spalio mėnesio pabaigoje

2 pav. Mineralinio azoto pasiskirstymas Lietuvos dirvožemiuose 2015 m. kovo mėnesio viduryje

Šilta žiema palanki dirvožemyje esančių nitratų išsiplovimui

LR žemės ūkio ministerijos užsakymu, nuo 2005 m., šalyje vykdomi mineralinio azoto kiekio dirvožemyje stebėsenos tyrimai. Jie rodo, kad žiemos eiga gali daryti ženklią įtaką dirvožemio mineralinio azoto kiekiui – po šiltų žiemų jo dirvožemyje būna mažiau. Taip buvo 2014 m. pavasarį, tokie patys rezultatai gauti ir šiemet. Nors lapkričio – kovo mėnesių laikotarpiu kritulių iškrito arti dešimties metų vidurkio, tačiau jis pasiskirstė nevienodai. Daugiau nei įprasta, ypač vakarų Lietuvoje, kritulių iškrito lapkričio, gruodžio ir sausio mėnesiais, o labai mažai – vasario mėnesį bei kovo pradžioje. Pašalas laikėsi tik iki 15–30 cm gylio ir trumpai – daugumoje gruodžio mėnesį. Todėl dirvožemyje gilyn į podirvį plovėsi nitratai ir šis procesas buvo ypatingai akivaizdus arimuose, lengvose dirvose, intensyviai tręštuose plotuose.

Jei rudenį žemės ūkio naudmenose nustatytas mineralinio azoto kiekis vidutiniškai sudarė 61,2 kg/ha, tai šį pavasarį jo rasta – 45,9 kg/ha, o netektis gauta net 15,3 kg/ha! Sudaryti mineralinio azoto žemėlapiai rodo, jog labai daug mineralinio azoto per žiemą netekome intensyvioje augalininkystės gamybos zonoje – Šakių, Marijampolės, Kauno, Kėdainių, Radviliškio, Šiaulių, Akmenės, Biržų rajonuose. Tuo tarpu rudenį mažai jo buvo, mažai ir netekome pietryčių Lietuvoje bei Žemaičių-Vakarų Kuršo aukštumoje, kur mažesnis augalininkystės gamybos intensyvumas.

Mineralinio azoto pasiskirstymas skirtinguose dirvožemiuose ir regionuose

Šį pavasarį 0–60 cm dirvožemio sluoksnyje mineralinio azoto vidurio Lietuvoje vidutiniškai nustatyta – 54,3 kg/ha, vakarų – 42,7 kg/ha ir rytų – 42,6 kg/ha. Nors vidurio Lietuvoje mineralinio azoto yra visada daugiau nei kitose dviejose zonose, tačiau šį pavasarį nustatytas kiekis buvo mažiausias per visus 11 stebėsenos metų. Labai mažai mineralinio azoto (35 kg/ha) vidurio Lietuvoje nustatyta 22,4 proc., o vakarų ir rytų dvigubai daugiau – atitinkamai 42,4 proc. ir 45,5 proc. visų tirtų aikštelių.

Vertinant pagal regionus, kiek didesniu už vidutinį mineralinio azoto kiekį, dirvožemio 0–60 cm sluoksnyje (60,1–65 kg/ha) išsiskyrė tik Vidurio Lietuvos žemumos vakarinė dalis, apimanti Kėdainių rajoną, vakarinę Kauno rajono dalį ir rytines Akmenės, Šiaulių ir Radviliškio rajonų dalis. Vidutiniai mineralinio azoto kiekiai (50,1–60 kg/ha) nustatyti vidurio Lietuvos žemumos vidurinėje ir rytinėse dalyse, Nemuno žemumoje ir Dysnos lygumoje. Tai apima Joniškio, Pakruojo, Pasvalio, Biržų, Panevėžio, Jurbarko, dalį Raseinių, Šakių, Vilkaviškio, Marijampolės rajonus. Kituose Lietuvos dirvožemio rajonuose mineralinio azoto nustatyta mažai arba labai mažai.

Vertinant šalies mineralinio azoto kiekį dirvožemyje pagal augintus priešsėlius ir augančius augalus, daugiau jo 0–60 cm dirvožemio sluoksnyje rasta po kaupiamųjų augalų – 62,8 kg/ha, gerokai mažiau esamų žiemkenčių ir rapsų pasėliuose – 54,5 kg/ha, dar mažiau po augusių žiemkenčių ir žieminių rapsų – 48,4 kg/ha bei vasarojaus – 47,3 kg/ha. O patys mažiausi kiekiai nustatyti daugiamečių žolių ir ganyklų pasėliuose – 33,7 kg/ha ir tai sudarė tik beveik pusę mineralinio azoto kiekio, nustatyto po kaupiamųjų augalų.

Ženklią įtaką turėjo dirvožemio granuliometrinė sudėtis. Smėliuose mineralinio azoto 0–60 cm dirvožemio sluoksnyje vidutiniškai nustatyta 38,3 kg/ha, priesmėliuose 49,3 kg/ha, o priemoliuose bei moliuose – 53,7 kg/ha. Dirvožemio profilyje, iki 90 cm, mineralinis azotas šį pavasarį vidutiniškai buvo pasiskirstęs atitinkamai: 0–30 cm sluoksnyje jo buvo daugiausiai – 45 proc., 30–60 cm – 28 proc., 60–90 cm – 27 proc. Gilesniuose dirvožemio sluoksniuose (30–60 cm ir 60–90 cm) mineralinis azotas buvo pasiskirstęs beveik po lygiai. Jei pavasaris ir toliau bus sausas, yra didelė tikimybė, kad augalams ūgtelėjus, dalį 60–90 cm gylyje slūgsančio mineralinio azoto, kurio atsargos šį pavasarį sudaro 14–20 kg/ha, augalai galės įsisavinti.

Kaip šiemet tręšime augalus azotu?

Šį pavasarį mineralinio azoto nustatyta nedaug, todėl mažinti tręšimo azotu normas mažai kur reikės. Galbūt kiek pamažinti jas reikėtų tik Vidurio Lietuvos žemumos vakarinėje dalyje. Kitur azotu reiktų tręšti pagal augalų poreikį planuojamam derliui, o kur mineralinio azoto nustatyta nedaug – azoto normas reiktų kiek padidinti. Siūlome, tikslinant azoto normas, vadovaujantis 1 lentele.

Pirmalaikis pavasaris darys įtaką ankstesnei organinių medžiagų mineralizacijąi dirvožemyje. Tikėtina, kad mineralinio azoto atsargos dirvožemyje antroje pavasario pusėje padidės. Šiuo atveju, pavasario pabaigoje atlikus augalų lapų cheminę analizę, galėsite tiksliai išsiaiškinti tikslią informaciją apie augančių augalų apsirūpinimą azotu ir kitais elementais. Pastaraisiais metais tai tampa neatsiejama intensyvios auginimo technologijos dalimi, garantuojančios didelį bei kokybišką derlių ir racionalų trąšų panaudojimą.

1 lentelė. Azoto trąšų normų patikslinimas atsižvelgiant į mineralinio azoto stebėsenos duomenis (sumuojame prie reikiamo derliui išauginti azoto kiekio)

1 – taikoma, kai vyrauja smėlio dirvožemiai arba žemės našumo balas mažesnis nei 38 balai ir kai augalai tręšiami mažesnėmis nei 120 kg ha azoto (N) trąšų normomis;
2 – taikoma priesmėlio, priemolio, molio dirvožemiuose, kai žemės našumo balas didesnis nei 38 balai ir augalai tręšiami didesnėmis nei 120 kg ha^-1 azoto (N) trąšų normomis.

Dirvožemyje mineralinės sieros daugiau nei pernai

Lygiagrečiai su mineraliniu azotu, kas antroje aikštelėje, buvo tiriamas ir mineralinės sieros kiekis, esantis dirvožemyje. Šiemet 0–60 cm dirvožemio sluoksnyje mineralinės sieros labai mažai. Mažai (mažiau 15,0 kg/ha) nustatėme 10,3 proc., vidutiniškai (15,1–30,0 kg/ha) – 76,3 proc., o daug (daugiau 30 kg/ha) – 13,4 proc. Tyrimo rezultatai rodo, kad didelėje šalies dalyje dirvožemyje mineralinės sieros kiekiai buvo vidutiniai. Lyginant su praėjusiu rudeniu, jos kiekis sumažėjo pietryčių Lietuvoje, kur vyrauja lengvesnės granuliometrinės sudėties dirvožemiai, o kiek didesni kiekiai už vidutinius nustatyti vidurio Lietuvoje. Šį pavasarį gauti mineralinės sieros kiekiai dirvožemyje buvo panašūs į 2014 metų.

Siera tręšti mažiau reiklius augalus – javus, cukrinius runkelius, bulves, kukurūzus, ankštinius siūlytume 10 kg/ha, o reiklius – rapsus, daugiametes žoles, kopūstines daržoves – 20 kg/ha sieros normomis. Sieros savo sudėtyje turi kalio sulfatas, amonio sulfatas, kalio magnezija, azoto–sieros trąšos. Taip pat gerai tinka visos kompleksinės trąšos, turinčios daugiau kaip 4 proc. sieros.

3 pav. Mineralinės sieros pasiskirstymas Lietuvos dirvožemiuose 2015 m. kovo mėnesio viduryje