Augalams augti visoje Lietuvoje sąlygos komplikuotos

Aušra Rudinskienė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos augalininkystės specialistė

2019-05-16

© LŽŪKT nuotr.

Šiais metais meteorologinės sąlygos beveik visuose šalies rajonuose lėmė sausą ir saulėtą pavasarį, o tai paveikė drėgmės režimą (neiškrito kritulių, nusėdo gruntiniai vandenys), o kur dar stiprios šalnos augalų vegetacijos metu. Taigi šiais metais reikia įsivertinti oro sąlygas ir priimti tinkamus technologinius sprendimus. O kaip tai padaryti?

Žemės ūkio augalų augimas ir vystymasis didžiąja dalimi priklauso nuo dirvožemyje esančio drėgmės kiekio ir augalų šaknų sistemos. Tie augalai kurie turi liemeninę šaknį gali pasisavinti maisto medžiagas iš gilesnių sluoksnių net ir trūkstant drėgmės.

Sausi orai skatina augalus sparčiau vystytis

Sausi orai skatina augalus sparčiau vystytis ir kuo greičiau subrandinti palikuonis – grūdus ar sėklas. Tuo tarpu žemdirbių tikslai kiti – jie nori užaugti kuo didesnį derlių, kad sėklos ir grūdai būtų stambūs, kokybiški. Sausros poveikį kai kuriais atvejais galime sumažinti tręšdami per lapus pridėdami biostimuliatorių, tačiau taip elgdamiesi galime ir sustresinti bei apdeginti augalus. Šiuo metu stebime ne tik sausros, bet ir šalnų poveikio kompleksą. Neigiamą temperatūrą tam augalui visada lengviau iškęsti, kuris pakankamai aprūpintas maisto medžiagomis.

Žemės ūkio augalams pavojingiausios yra vėlyvos pavasario šalnos. Joms jautriausi yra žiedai, ūgliai, lapai, t. y. tos augalo dalys, kuriose daugiausiai yra vandens. Tik įvertinę visus faktorius galime priimti tinkamiausią technologinį sprendimą, kad apsaugotume augalus nuo nepalankių auginimo sąlygų.

Sudėtingiausia situacija ten, kur lengviausios žemės, o kritulių kiekis per parėjusį mėnesį buvo mažiausias. Kažkurį rajoną sudėtinga išskirti, nes, remiantis standartizuoto kritulių indekso (SPI) duomenimis, sąlygos augalams augti visoje Lietuvoje komplikuotos.

Lemia daug veiksnių

Žemdirbystės efektyvumas priklauso ne vien nuo žmogaus veiklos, bet didele dalimi ir nuo dirvožemio, orų ir kitų aplinkos sąlygų. Kritulių kiekis svarbus derlių formuojantis elementas, tačiau geriausia, kad augalai gautų optimalų kiekį kritulių visos vegetacijos metu. Tiek per mažas, tiek per didelis drėgmės kiekis neigiamai veikia augalų vystymąsi. Kadangi klimato sąlygų pakeisti negalime, o ilgalaikės meteorologinės prognozės nėra tikslios, patartumėme tausoti dirvožemį, gerinti jo savybes ir tobulinti technologines priemones.

Natūralus dirvožemio turtingumas humusu ir maisto medžiagomis yra genetinė savybė ir kartu jo derlumo pagrindas. Tačiau derliaus potencialui suformuoti reikia atsižvelgti ne tik dirvožemio genetines savybes, bet ir šiuos produktyvumo formavimo elementus, kaip dirvožemio parinkimas, drėgmės rėžimas, vieta sėjomainoje, žemės dirbimas, sėjos laikas, veislė potencialas, sėklos kokybė, pasėlio tankumas, pasėlių priežiūra, tręšimas. Visi šie technologiniai etapai yra labai svarbūs ir turi būti atlikti laiku norint suformuojanti aukštos kokybės derlių. Kuo daugiau šių elementų valdysime, tuo mažiau augalų derlingumą lems oro sąlygos.

Rekomenduojame pažiūrėti

Pasėlių situaciją Lietuvos regionuose – IKMIS sistemoje

Nuo čia prasideda ūkininkavimas: dirvožemio kokybė – svarbiausia

Patirtis: per ketvirtį amžiaus tvaraus ūkininkavimo link

Dirvožemio tyrimas. „Nesame tokie turtingi, kad bertume į žemę viską“

Siekiantiems racionaliai ūkininkauti – kintamos normos tręšimo planas

Išsaugoti dirvožemį – vienas aktualiausių nūdienos agronominių iššūkių