Ar gera darbuotojo psichologinė sveikata – darbdavio užduotis?

2023-10-11

Darbas neretai tampa viena pagrindinių padidėjusios įtampos, nerimo ir streso priežasčių. Tai patvirtina ir platformos „Visi psichologai“ užsakyta apklausa – 22 proc. lietuvių pablogėjusios psichologinės būklės priežastimi įvardija būtent darbą, jo krūvį bei dėl to atsirandantį nestabilumo jausmą. „Visi psichologai“ įkūrėjas Paulius Tamulionis atkreipia dėmesį į tai, su kokiais iššūkiais susiduria darbuotojai bei kaip prie emocinės savijautos gerinimo gali prisidėti darbdaviai.

Rūpintis darbuotojų emocine būkle – brandžios įmonės požymis

P. Tamulionis atkreipia dėmesį, kad darbuotojai dažnai susiduria su perdegimu bei motyvacijos stoka, tačiau džiugina tai, kad vis daugiau žmonių problemas sprendžia kartu su specialistais.

„Psichinei būklei itin didelę įtaką turi būtent darbas. Mūsų atlikta apklausa atskleidė, kad streso ir nerimo padidėjimas labiau būdingas didmiesčių bei rajonų centrų gyventojams. O darbą, kaip didėjančios įtampos faktorių, dažniau išskyrė jaunesni, aukštesnio išsilavinimo ir didesnes pajamas gaunantys respondentai. 44 proc. apklaustųjų sutiko, kad jaučiant augantį nerimą yra tikslinga kreiptis į specialistus ir šis rodiklis palaipsniui auga. Džiugu, kad ir verslas vis dažniau pradeda rūpintis darbuotojų emocine būkle“, – dalijasi P. Tamulionis.

Jo teigimu, visame pasaulyje kylantį poreikį rūpintis darbuotojų emocine sveikata paspartino „Covid-19” viruso protrūkis, įvesti suvaržymai, kurie sukėlė streso, nerimo, panikos bangas. Organizacijos proaktyviai ieškojo efektyvių sprendimų, galinčių padėti išspręsti emocinės sveikatos iššūkius.

Jo manymu, jeigu įmonė investuoja į savo darbuotojus, užtikrina sveiką ir skaidrų emocinį toną darbe bei apgalvoja kritines situacijas, kurios galėtų kilti ateityje, ji parodo, jog darbuotojai yra vertinami. Be to, tyrimai rodo, kad prasta psichikos būklė tiesiogiai koreliuoja su mažėjančiu produktyvumu darbo vietoje.

Kreiptis pagalbos – stigma?

Platformos „Visi psichologai“ įkūrėjas dalijasi, jog dauguma lietuvių vis dar nenori pripažinti, kad jiems reikalinga pagalba. Pasak jo, egzistuoja stigma, itin gaji tarp vyresnio amžiaus žmonių, kad į psichologus kreiptis neverta. To priežastimi galėjo tapti ir istorinė atmintis – sovietmečiu psichologai atliko represinę funkciją. Tačiau į darbo rinką ateinantys jauni žmonės vis dažniau supranta, kad pokalbis su specialistu yra įprasta praktika.

„Rūpinimosi emocine sveikata stigma Lietuvoje vis dar egzistuoja, tačiau tyrimo rezultatai džiugina, kadangi nesutinkančių kreiptis psichologinės pagalbos skaičius mažėja. Dėl šios priežasties įmonių vadovai, savo darbuotojams suteikdami galimybę ir prieigą prie psichologo konsultacijų, gali daryti didžiulį poveikį. Galbūt vieną kartą pabandę ir įsitikinę, jog konsultacija nėra tokia baisi, kaip atrodo, jie pakeis požiūrį į rūpinimąsi savo psichologine būkle“, – pasakoja P. Tamulionis.

Jis taip pat išskiria kitą problemą – žmonėms atrodo, jog jų problemos yra per mažos kreiptis profesionalios pagalbos. „Mes tik norėtume priminti, kad nepriklausomai nuo to, su kokiais sunkumais susiduriama, kiekvieno emocijos yra svarbios. Galbūt jums reikia atsiverti, pasikalbėti, išsakyti savo jausmus ir mintis, juk tai padeda susitvarkyti su savo vidumi, suvokti išgyvenimus, kurie atrodo tolimi, atsiverti galimybėms, priimti iššūkius ir keliauti geresnės savo versijos link. Gera emocinė būklė padeda ne tik susikoncentruoti darbe, bet ir atrasti naują gyvenimo džiaugsmą bei dalintis juo su aplinkiniais“, – skatina specialistas.

Platformos „Visi psichologai“ užsakytoje Lietuvos gyventojų apklausoje apie patiriamo streso, nerimo, įtampos padidėjimą dalyvavo 18–75 metų amžiaus gyventojai. Tyrimo metu buvo apklausta 1016 respondentų.

BNS pranešimas